„Vakarykščiai sprendimai šiek tiek pakoregavo situaciją. Prezidento pasiūlymas buvo dėl tarpmiestinio susisiekimo ir dėl studentų, taip pat dėl darbo rinkos paslaugų, nes tikrai labai svarbu suprasti, kad gauti užimtumo paslaugas galimybių pasas neturėtų būti kliūtis“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė patarėja.
„Kitaip tariant, bazinės paslaugos turėtų būti užtikrintos ir tarpmiestinis transportas tikrai yra prie bazinių paslaugų, nes mes sakome, kad yra mokinių, kurie juda iš miesto į miestą, taip pat mes turime nemažai žmonių, kurie, pavyzdžiui, važiuoja iš Jonavos į Kauną tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Tikrai sveikintinas sprendimas“, – pridūrė ji.
Anot jos, išmintingas sprendimas ir dėl studentų, kurie, pagal Vyriausybės nutarimą, galės be galimybių paso vaikščioti į paskaitas iki spalio vidurio – užteks testuotis.
„Dėl studentų testavimo prezidentas yra pasisakęs, kad turėtų būti taikoma ta pati logika visai akademinei bendruomenei. Be jokios abejonės, kitas labai svarbus klausimas yra – mes negalime riboti tokių bazinių paslaugų, kaip švietimas, prieinamumo ir čia tikrai išmintingas sprendimas yra turėti pereinamąjį laikotarpį, nes panašu, kad vakcinavimo greitis nėra toks, kokio buvo tikėtasi ir pastarosiomis savaitėmis krenta“, – teigė I.Segalovičienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis – nebeveikia, reikia pasitelkti gerąją savivaldybių patirtį, kai su žmonėmis bendraujama asmeniškai.
Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik turintiesiems galimybių pasą ar COVID-19 pažymėjimą: įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos arba turintiems neigiamą PGR testą.
Galimybių paso reikalavimo Vyriausybė trečiadienį nusprendė atsisakyti tarpmiestiniame transporte, taip pat be galimybių paso, su profilaktiniu testavimu leido studentams eiti į paskaitas.