„Labai aktualu, kad pradėtos reformos, o dabar kaip tik, turbūt, metas jas įvertinti, toliau būti tęsiamos, atsižvelgiant į bendruomenės atstovų, socialinių partnerių nuomonę ir kad ta užsibrėžta kryptis būtų išlaikoma“, – ketvirtadienį po susitikimo su švietimo bendruomene sakė J.Karpavičienė.
Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Ji pareigas palikti nusprendė, visuomenėje kilus abejonių, ar skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.
Pasitraukus J.Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui G.Nausėdai žada patiekti šią savaitę.
„Šiame susitikime buvo kalbama apie darbus, veiklas, kurias svarbu tęsti. Nebuvo kalbama apie kandidatūras“, – sakė patarėja.
Kalbėdama apie lūkesčius būsimam ministrui, ji pažymėjo, jog „ketvirtis kadencijos yra labai daug laiko, siekiant padaryti svarbius, reikšmingus darbus“, o dėl to tinkama kandidatūra – itin svarbi.
„Bendra nuostata yra ta, kad švietime yra pradėta daug reformų ir, įvertinant ypatingai tarpinę jų vykdymo situaciją, yra svarbu apsibrėžti, nuspręsti, kaip judėti toliau“, – sakė J.Karpavičienė.
„Visos reformos (...) turi tam tikro pavojaus, bet pokyčiai turi vykti. Bendrąja prasme vertinant tai, labai aktualu, kad būtų tęstinumas“, – pridūrė ji.
Darbų tęstinumo svarbą akcentavo ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
„Abejonių nekyla, kad tai, kas pradėta, turi būti tęsiama, nes negalime sau leisti tokios prabangos sustoti šioje srityje. Ir visi susirinkusieji tikrai akcentavo, kad tęstinumas turi būti pradėtų veiklų“, – kalbėjo ji.
Pasak pirmininkės, susitikime daugiausiai akcentuotas įtraukusis ugdymas. Jos teigimu, ši reforma turi būti tęsiama laipsniškai.
„Kalbant apie aukštąjį mokslą, buvo išsakyta, kad per ateinančius pusantrų metų tikimasi, kad socialinė dimensija aukštajame moksle liks prioritetu ir taip pat bus tęsiama reformą dėl kolegijų tinklo stiprinimo“, – pažymėjo ji.
S.Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, profesinių mokyklų atstovai nurodė norintys per ateinančius pusantrų metų sulaukti daugiau dėmesio šiai sričiai. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo.
Komentuodama profesinių sąjungų reikalavimus, kurie, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimu, siektų daugiau kaip 3 mlrd. eurų, J. Karpavičienė teigė, jog susitikime su profsąjungų atstovais apie konkrečius skaičius nebuvo kalbama.
„Buvo kalbama apie bendrąsias tendencijas, bendrąsias problemas, kurias išgirdus įvairių švietimo srities dalyvių nuomones tikrai galima daryti tam tikras konsoliduotas išvadas“, – sakė ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pateikus reikalavimų už daugiau kaip 3 mlrd. eurų ir nesileidus į kompromisus dėl naujos kolektyvinės sutarties, praėjusią savaitę buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.
ŠMSM skelbė, kad profsąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 56 procentais – nuo rugsėjo 1 dienos pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 procentų, ir tam įgyvendinti šiemet papildomai reikėtų 138 mln. eurų, kitais metais – 1,135 mlrd. eurų.
