Kad referendumo kartelė, anot jos, turėtų būti sumažinta J.Šovienė užsiminė antradienį interviu „Žinių radijui“.
„Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės“, – sakė ji.
Birželį Seime skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda esminiais valstybės gyvenimo klausimais paragino rengti referendumus ir lengvinti jų inicijavimo sąlygas šalies gyventojams, pavyzdžiui, jis siūlė pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu.
Siūlymo mažinti referendumo kartelę jis tuomet neįvardijo.
Referendumo įstatymas nustojo galioti liepos 1 dieną, nes Konstitucinis Teismas jį pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, o iki nutarimo įsigaliojimo Seimas nepriėmė naujo įstatymo.
J.Šovienės steigimu, šis klausimas „turėjo būti išspręstas vakar“, o delsimas Seime rodo nepagarbą Konstitucijai.
„Negana to, reikia mokėti ir visų mokesčių mokėtojų sąskaita, nes yra skundai, vyksta bylų nagrinėjimas, yra painiava, kaip tiesiogiai taikyti Konstituciją nesant procedūrinių taisyklių“, – teigė ji.
Surengti referendumą, kuriame būtų sprendžiama, ar sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkstančių, siekia Zigmas Vaišvila ir Nendrė Černiauskienė.
Jie kreipėsi į teismą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neišduoti jiems parašų rinkimo lapų referendumo iniciatyvai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prieš mėnesį paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą, kad parašų rinkimo lapai iniciatoriams turėjo būti išduoti net ir negaliojant Referendumo įstatymui, nes šiuo atveju tiesiogiai veikia Konstitucija.
M.Lingė: prezidentūroje išjungti valstybingumo saugikliai
Į prezidento patarėjos pasisakymą dėl referendumų kartelės mažinimo feisbuke sureagavo Seimo konservatorius Mindaugas Lingė.
Pasak jo, tai būtų žalinga.
Politiko įsitikinimu, prezidentūra palaikymą referendumo kartelės mažinimui reiškia dėl to, nes tai – populiaru, o šalies vadovas Gitanas Nausėda esą siekia perrinkimo.
„Būti perrinktu noras toks didelis, kad galima aukoti nacionalinio saugumo interesus“, – teigė M.Lingė.
„Rusijos ambasada turbūt jau džiugiai raportavo tarnyboms Kremliuje apie prezidentinę paramą, kad Lietuva taptų valdoma referendumais.
Tik naivus gali nesuprasti, kokios sumaišties kėlimo rizikos atsivertų Valstybėje, kai susilpninami saugikliai nuo atsitiktinių iniciatyvų.
Viena didžiausia Kremliaus pergalių – sužlugdyta Visagino atominės elektrinės statyba prieš rinkimus pasinaudojus ir įsūdžius referendumą. Rezultatas – Astrave.
Tai tik vienas pavyzdys, kai demokratinis instrumentas panaudotas antivalstybiniams tikslams.
Tokių iniciatyvų padaugės, jei realizuosis Prezidento patarėjos lūpomis išreikšta parama, kad referendumus kepti užtektų nebe 300 000 piliečių iniciatyva, o tik 100 000 kaip siūlo Z.Vaišvila, N.Černiauskienė ir co.
Panašias iniciatyvas anksčiau bandė siūlyti Paleckio frontininkai, ar N.Venckienės kelininkai.
Būti perrinktu noras toks didelis, kad galima aukoti nacionalinio saugumo interesus.
Iki šiol užtekdavo valstybinės brandos, suprasti, kokia gali būti šio „demokratiško“ siūlymo žala. Tačiau valstybingumo saugikliai prezidentūroje išjungti jau seniai.
Būti perrinktu noras toks didelis, kad galima aukoti nacionalinio saugumo interesus“, – feisbuke rašė M.Lingė.
D.Asanavičiūtė: pagal logiką kartelę reiktų didinti
Kitos Seimo konservatorės Dalios Asanavičiūtės vertinimu, siekis mažinti referendumų kartelę toli gražu neatspindi visos tautos nuomonės.
„Konstitucijos 1 skirsnio 2 straipsnis teigia – „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.
Didingi ir teisingi žodžiai, ties kuriais kai kuriems veikėjams Konstitucija ir pasibaigia.
Gi 4 straipsnis sako, kad „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“
33 straipsnis – „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į LR valstybinę tarnybą.“
Taigi Konstitucija duoda visus įrankius prisidėti prie savo Valstybės valdymo ir jos gerovės kūrimo.
Įdomus Referendumo iniciatorių motyvas – „Anksčiau, kai mūsų šalyje buvo 3 milijonai gyventojų – šis skaičius gal ir galėjo būti priimtinas, tačiau dabar gyventojų skaičius sumažėjo ir surinkti 300 tūkst. parašų labai sunku.“
Pačiame motyvavime teiginys nėra tikslus – ne gyventojai, bet Lietuvos Respublikos piliečiai gali pasisakyti referendumuose.
Ironiška ir tai, kad tokie kvietimai masiškai siunčiami užsienio lietuvių organizacijoms, kas savaime paneigia motyvą, jog yra mažiau nei 3 milijonai piliečių. Vien nepriklausomybės laikotarpiu į užsienį gyventi išvyko apie 700 tūkst.
Pagal tą pačią logiką reiktų didinti kartelę, ne mažinti.
Dar atrodo keistai, kai po Seimo langais mitingavę keli šimtai žmonių, deklaruojančių jog kalba visos tautos vardu, nesurenka 300 tūkst. parašų.
Poreikis mažinti kartelę visgi rodo, kad toli gražu ne visos tautos vardu kalbama.
Poreikis mažinti kartelę visgi rodo, kad toli gražu ne visos tautos vardu kalbama“, – feisbuke tikino parlamentarė.
A.Širinskienė: valdantieji turi referendumų baimę
Į M.Lingės pasisakymą apie kartelę sureagavo atstovė iš opozicijos, Seimo „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Politikės matymu, valdančiosios partijos, o ypač konservatoriai, negali „referendumų pakęsti“ ir esą „nuolat bando paniekinti šį instrumentą“.
„Kažkokia referendumų-fobija ar dar kažkas, nes jau nežinau, kaip pavadinti tas referendumų baimes, kurias turi valdantieji.
Politinė jėga, kokioje Šveicarijoje, paskelbusi, kad dalyvavimas referendume ar jo kartelės mažinimas (pagal Šveicarijos standartus turime neįtikėtinai aukštą kartelę) yra tarnystė Rusijai, tikriausiai pabaigtų istorijos šiukšlyne.
Laisvę, o ir pasisakymą referendumuose, mylintys šveicarai to tikrai neatleistų, – feisbuke dėstė A.Širinskienė.
– Lietuvoje yra kitaip – referendumų pakęsti negalinti partija yra valdžioje ir tuo buvimu ne tik užblokavo referendumo įstatymo priėmimą Seime, bet ir nuolat bando paniekinti šį instrumentą, kuris atspindi giliausias demokratijos tradicijas, kai suverenias galias turinti Tauta svarbiausius klausimus sprendžia pati, ne per savo atstovus.
Ko bijoti? Kad žmonės mano kitaip, nei jų „atstovai“, tuos žmones vadinantys runkeliais, antivakseriais ar dar visaip kitaip?“