Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 12 10 /11:33

Prezidento patarėja sako, kad sankcijos „Belaruskalij“ reikalauja papildomų diskusijų, A.Armonaitė žada svarstyti jų įvedimo galimybę

Sankcijos valstybinei Baltarusijos trąšų gamybos įmonei „Belaruskalij“ reikalauja papildomų diskusijų, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
„Belaruskalij“
„Belaruskalij“ / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

„Ateityje žiūrėtume, tačiau šiuo metu tai reikalautų papildomų diskusijų“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą transliuotame interviu sakė A.Skaisgirytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad sankcijos įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos mastu, be to, svarbu įvertinti, ar tai neturėtų didelės neigiamos įtakos eiliniams žmonėms.

Su sankcijomis nesinorėtų perlenkti lazdos, kai jos paveikia pilietinę visuomenę, – sako A.Skaisgirytė.

„Viena vertus, taip, jeigu įmonė dirba režimui, ji galėtų būti sankcionuojama, antra vertus, visada pasižiūrima į tai, ar tai nenuskriaus eilinių žmonių ir, pavyzdžiui, jeigu įmonėje dirba daug žmonių, o „Belaruskalij“ turbūt dirba keletas dešimčių tūkstančių žmonių, ar tai neatsilieps tų paprastų žmonių, darbininkų, gerovei“, – kalbėjo ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Asta Skaisgirytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Asta Skaisgirytė

„Su sankcijomis nesinorėtų perlenkti lazdos, kai jos paveikia pilietinę visuomenę, su kuria mes norėtume turėti kuo geriausius santykius ir kurią remiame“, – sakė prezidento patarėja.

A.Armonaitė žada svarstyti galimybę įvesti sankcijas „Belaruskalij“

Būsimoji ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti Baltarusijos opozicijos prašymą įvesti sankcijas valstybės valdomai trąšų gamintojai „Belaruskalij“ dėl represijų prieš darbuotojus, kurie remia opoziciją.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Politikės teigimu, galimi trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai neturėtų nusverti žmogaus teisių klausimų, o spaudimas gali prisidėti prie Aliaksandro Lukašenkos režimo žlugimo.

„Manau, kad reikėtų svarstyti. Nuo pat pradžių, kai buvo suklastoti rinkimai Baltarusijoje ir prasidėjo represijos, sakiau, kad reikia nepaisant trumpalaikių savo ekonominių interesų padėti tiems žmonėms ir ekonominės sankcijos galėtų būti tas įrankis, kuris veikia“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.

„Manau, kad tai svarstytinas klausimas. Dėl konkretaus modelio dabar negaliu pakomentuoti, reikėtų viską įvertinti“, – teigė ji,.

„Yra žmogaus teisių klausimai, kurie yra vertybiniai ir amžini, ir yra ekonominiai interesai, kurie yra trumpalaikiai. Taip, taip galėtų turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, bet tai galėtų turėti teigiamų pasekmių Baltarusijos režimo baigčiai“, – teigė A.Armonaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Tuo metu paskirtasis užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Lietuva neturi galimybių įvesti vienašalių ekonominių sankcijų. Pasak jo, tai gali padaryti tik Europos Sąjunga (ES).

„Šiuo metu ES jau vyksta diskusija dėl trečiojo paketo sankcijų, kuriame numatomos galimos sankcijos režimo aplinką finansuojantiems verslininkams bei įmonėms“, – BNS komentavo politikas.

A.Latakas: sankcijos turi būti taikomos asmenims, o ne įmonei

„Belaruskalij“ trąšas kraunančio Klaipėdos uosto vadovas teigia, jog sankcijos turėtų neigiamos įtakos uostui. Todėl, pasak Algio Latako, sankcijas reikėtų taikyti asmenims, o ne verslui.

„Ekonomine prasme uostui turėtų labai neigiamos įtakos, nes ta dalis krovinio yra labai didelė, o „Belaruskalij“ krovinys per Klaipėdos uostą važiuoja ir didelėmis apimtimis, tai ekonomine prasme iš tikrųjų tai būtų labai didelis nuostolis“, – BNS sakė A.Latakas.

Algis Latakas
Algis Latakas

„Sankcijos, jeigu jos taikomos, jos turėtų būti taikomos asmenims, o ne verslo sektoriams, ne įmonėms. Sankcijos turėtų būtų taikomos į tikslą, o ne būtų panaudotos konkurencinei kovoje“, – pridūrė jis.

A.Latako teigimu, Klaipėdos uoste kasmet kraunama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų, iš kurių didžioji dalis yra „Belaruskalij“ kroviniai.

Uosto vadovo teigimu, praradus dalį krovinių, juos susigrąžinti būtų labai sudėtinga.

„Kroviniai į uostą ateina labai sunkiai ir jeigu atsitiktų taip, tai nėra sankcija, pritaikoma mėnesiui, pusmečiui ar metams. Jei krovinys išeitų iš uosto, jį susigrąžinti reikėtų labai daug laiko, jeigu tai įmanoma. Šitą reikėtų įvertinti“, – sakė A.Latakas.

Jis taip pat teigė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami politiniu, valstybiniu lygmeniu.

Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).

„Belaruslkalij“ turi 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, per šią Lietuvos verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamą įmonę trąšos eksportuojamos į visą pasaulį.

Svarstyti sankcijas „Belaruskalij“, jei ji ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, Lietuvos vyriausybę paragino Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Belaruskalij“ bendrovė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. Norvegijos įmonė „Yara“ neseniai perspėjo, kad gali apriboti trąšų pirkimą iš „Belaruskalij“ dėl represijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos