„Ž.Pavilionio užsipuolimai ne tik prezidento patarėjų atžvilgiu, bet ir pastaruoju metu užsienio reikalų ministro atžvilgiu kelia daug klausimų. URK pirmininkas tikrai neturėtų vykdyti savo atskiros užsienio politikos, nes neturi tam jokių konstitucinių įgaliojimų“, – ketvirtadienį LRT sakė patarėja.
„Reikia tikėtis, kad Etikos ir procedūrų komisija bent jau apsvarstys jo elgesį. Kokį priims nutarimą – jau komisijos reikalas“, – pridūrė ji.
Ji taip pat sakė „neturinti jokių nuoskaudų“.
Prezidento kanceliarija Seimo URK pirmininkui Ž.Pavilioniui atsakyme dėl užklausų A.Skaisgirytei nurodė, kad jis negali reikalauti atsakymų iš politinio pasitikėjimo pagrindu dirbančios prezidento vyriausiosios patarėjos. Ž.Pavilioniui adresuotame rašte, kurio kopija pridėta ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat keliamas klausimas, ar toks komiteto vadovo elgesys atitinka konstitucinę Seimo nario priesaiką.
Ž.Pavilionis raštu į A.Skaisgirytę kreipėsi po Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) viešų aiškinimųsi, ar apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai žinojusi Prezidentūra apie tai informavo URM.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet žurnalistams sakė apie šiuos skambučius sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia. Prezidento patarėja A.Skaisgirytė interviu Žinių radijui teigė, kad informacija Prezidentūra dalinasi tiek, kiek reikia.
Ž.Pavilionis tuomet paskelbė, kad dėl jos viešų pasisakymų kvies A.Skaisgirytę pasiaiškinti į komiteto posėdį, o vėliau nusiuntė jai klausimus raštu.
Seimo URK vadovas komentuodamas situaciją BNS taip pat teigė nenorėjęs, kad ji būtų aptarinėjama viešai, o gauti atsakymai, anot jo, galėjo „pašalinti kai kuriuos nesusipratimus“.
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad Ž.Pavilionio „oficialūs bei neoficialūs prašymai bei vieši pasisakymai, pasireiškiantys išgalvotos neigiamos informacijos skleidimu ir kišimusi į nepavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, neturi teisėto pagrindo bei nėra motyvuoti, neatitinka Seimo statute apibrėžtų Seimo nario ir atstovaujamo komiteto pirmininko įgaliojimų“.
A.Skaisgirytė: bandymas atimti iš prezidento atstovavimą EVT uždavė blogą toną
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės bandymas atimti iš prezidento atstovavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT) uždavė blogą toną ir sukėlė įtampų tarp užsienio politiką Lietuvoje formuojančių institucijų.
„Reikia pasakyti turbūt pagrindinį dalyką, kad kai atėjo į valdžią nauja Vyriausybė, ji labai aiškiai norėjo šiek tiek pertvarkyti tą nusistovėjusią užsienio politikos tvarką, kuri buvo – turiu omeny labai nevykusį epizodą su bandymu atimti iš prezidento jo atstovavimą EVT“, – sakė A.Skaisgirytė.
„Tai uždavė blogą toną – kaip pasitikėti žmonėmis, kurie nenori, kad prezidentas atstovautų Lietuvai?“, – pridūrė ji.
Tai uždavė blogą toną – kaip pasitikėti žmonėmis, kurie nenori, kad prezidentas atstovautų Lietuvai?
Prezidento patarėja priminė, kad Lietuvoje užsienio politiką formuoja ir įgyvendina prezidentas kartu su Vyriausybe.
Tuo pačiu A.Skaisgirytė sakė, kad „išsiskyrimų dėl strateginių krypčių“ su Vyriausybe nebuvo, tačiau ji teigė pasigendanti „strateginio numatymo į priekį“.
Ji taip sakė paklausta, kaip prezidentas vertina užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio darbą.
„Su užsienio politika niekad nebuvo išsiskyrimų dėl strateginių užsienio politikos krypčių, šitą prezidentas ne kartą yra pabrėžęs. Dėl taktikos ir įgyvendinimo – taip, kai kurie šios Vyriausybės veiksmai buvo gana drastiški ir buvo pasigesta tam tikro tų veiksmų įvertinimo, išankstinio įvertinimo, poveikio įvertinimo. Juk suprantame, kad jeigu užsienio politikoje padarai vieną veiksmą, tai bus atoveiksmis, tai tą atoveiksmį reikia įsivertinti prieš darant veiksmą – ne po to“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
„Tokio strateginio numatymo į priekį galėtų būti šiek tiek daugiau“, – pridūrė ji.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, prezidentas ar premjerė Ingrida Šimonytė, konservatoriai ėmė kelti pernai laimėję Seimo rinkimus.
Premjerę į viršūnių susitikimus deleguoti norėję konservatoriai argumentuoja, kad ten svarstomi klausimai yra daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigė, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei anksčiau patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
