Jo teigimu, blogiausias sprendimas būtų apskritai nepaleisti galimybių paso ar kurti jį labai platų bei sudėtingą.
„Vidiniai pasai yra labai skirtingi: Danijoje naudojamas plačiai – lankant kavines ar kirpyklas, ir tuomet labai kyla klausimų dėl testavimo ir galimybės užtikrinti plataus masto testavimą. (...) Prezidentūros nuomone, turbūt palankesnis sprendimas yra greitesnis ir siauresnis, tarkime, liečiantis tam tikrus kultūrinius ar sportinius renginius, galimybę lankyti globos namus, ligonines, kas nereikalautų didelių testavimo apimčių“, – Žinių radijui antradienį sakė S.Krėpšta.
Jo vertinimu, jei galimybių pasas leistų būti kavinių ar restoranų viduje, kurių yra šimtai tūkstančių, tuomet užtikrinti testavimą tūkstančiams žmonių per dieną nebūtų įmanoma. Jis sakė, kad pradėjus nuo siauresnių sprendimų, vėliau veiklas būtų galima plėsti.
Anot patarėjo, galimybių pasas užtikrintų skaidrumą ir tam tikrą tvarką.
Galimybių pasas turėtų užtikrinti validacijos galimybę.
„Galimybių pasas turėtų užtikrinti validacijos galimybę, nes šiuo metu turime nemažai atvejų, kai tiesiog oro uoste žmonės ar neužpildo informacijos, ar tiesiog praeina tuos postus ir nėra sužiūrima, įsitikinama, kad tikrai tie žmonės vakcinuoti ir panašiai“, – teigė S.Krėpšta.
Galimybių paso koncepciją Vyriausybė aptarė pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą, tikimasi dėl jo galutinai sutarti trečiadienį.
Galimybių pasas Lietuvoje turėtų pradėti veikti anksčiau nei planuojamas Europos Sąjungos žaliasis sertifikatas. Ateityje ketinama šias dvi sistemas integruoti.
Abejonių dėl lietuviško galimybių paso tikslingumo yra išsakiusi Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, jau birželį laukiant ES dokumento, „nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tai būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas unikalus QR kodas, kuris leistų patvirtinti apie turimą imunitetą.
Ministerijos teigimu, toks pasas galėtų leisti teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, laisvalaikio pramogas ir pan.
Vakcinų nuo COVID-19 nebetrūksta, dabar kritiškai svarbi registravimo sistema
Lietuvai nebetrūksta vakcinų nuo COVID-19, dabar kritiškai svarbu turėti efektyviai ir sklandžiai veikiančią registravimosi skiepui sistemą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Šiuo metu, kai iš esmės vakcinų trūkumo problema yra išspręsta – šį rytą turėsime apie 220 tūkst. nepanaudotų vakcinų, nes dar gausime keletą siuntų, kitos savaitės pradžioje dar gausime dideles „Pfizer“ siuntas, – vakcinų trūkumo klausimas iš esmės yra išspręstas, dabar pereiname į antrąją fazę – efektyvaus, greito skiepijimo fazę, kai visuotinė registravimo sistema ir jos sklandus veikimas yra kritiškai svarbūs“, – sakė S.Krėpšta.
Šiuo metu, kai iš esmės vakcinų trūkumo problema yra išspręsta – šį rytą turėsime apie 220 tūkst. nepanaudotų vakcinų.
„Čia sprendimų ir atsakymų iš Sveikatos apsaugos ministerijos reikia labai greitai“, – pridūrė jis.
Patarėjo teigimu, registravimosi vakcinuotis sistemas turi tik didieji miestai. Anot jo, vidutiniai miestai to neturi, todėl yra priversti formuoti gyvas eiles skiepyti gyventojus.
„Stiprios ir gerai veikiančios registravimo sistemos skiepams tikrai labai trūksta“, – teigė jis.
Kiekviena savivaldybė šiuo metu pati organizuoja registraciją skiepytis.
