P.Mačiulis buvo Kauno miesto tarybos narys dvi kadencijas – nuo 2011 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo.
Jis pripažįsta taip pat nekaupęs nei pačių ataskaitų, nei išlaidas pagrindžiančių kvitų.
„Deja, nei pačių ataskaitų, nei išlaidas pagrindžiančių kvitų aš neturiu, jų nekaupiau ir nesaugojau. Kodėl? Tiesiog to nereikalavo savivaldybėje galiojanti tvarka.
Žiūrint iš šios dienos taško, suprantu, kad tai yra blogai. Ir dėl to, kad nerinkau dokumentų, ir dėl to, kad būdamas vienas iš savivaldybės vadovų neinicijavau šios tvarkos pakeitimų.
Žiūrint iš šios dienos taško, suprantu, kad tai yra blogai. Ir dėl to, kad nerinkau dokumentų, ir dėl to, kad būdamas vienas iš savivaldybės vadovų neinicijavau šios tvarkos pakeitimų. Dėl to nuoširdžiai apgailestauju“, – rašo P.Mačiulis savo paskyroje „Facebook“.
Jis tikina nesijaučiąs nusižengęs ar padaręs ką netinkamo, tačiau praneša atsistatydinantis.
„Ir nors nesijaučiu nusižengęs ar padaręs kažką netinkamo, tačiau puikiai suprantu, kad tokiomis aplinkybėmis mano darbas Prezidentūroje gali sukelti įvairių interpretacijų ir neigiamų reakcijų.
Todėl siekdamas neapsunkinti valstybės vadovo ir Prezidento institucijos veiklos, šiandien (nors sprendimą priėmiau anksčiau, laukiau, kol Prezidentas grįš iš vizito Islandijoje) pateikiau prašymą atleisti mane iš vyriausiojo patarėjo pareigų. Prezidentas pažadėjo sprendimą priimti artimiausiu metu“, – rašo P.Mačiulis.
Kam daugiausia išleido?
P.Mačiulis teigia paprašęs savivaldybės administracijos atsiųsti jo teiktas ataskaitas.
„Buvau informuotas, kad ataskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. rugsėjo, savivaldybė neturi, nes yra pasibaigęs 10 metų jų saugojimo terminas. Taigi, galiu paviešinti informaciją tik nuo 2012 m. spalio.
Pirmoje kadencijoje iki 2014 metų ataskaitos buvo teikiamos už 6 mėnesius, iki 2015 metų ataskaitose sumos įvardintos litais. Kad būtų lengviau palyginti mano dviejų kadencijų miesto taryboje ataskaitų duomenis, žemiau pateikiamos sumos nurodytos eurais.
Pagal savivaldybės pateiktą informaciją per dvi kadencijas (nuo 2012 m. spalio iki 2018 m. rugsėjo, iš viso 72 mėnesiai) man buvo išmokėta – 31199,72 Eur:
• Kanceliarijos išlaidų vidurkis per mėnesį – 14,43 Eur (Iš viso 1038,73 Eur)
• Pašto išlaidų vidurkis per mėnesį – 61,38 Eur (Iš viso 4419,22 Eur)
• Telefono išlaidų vidurkis per mėnesį – 22,39 Eur (Iš viso 1612,44 Eur)
• Interneto ryšio išlaidų vidurkis per mėnesį – 21,76 Eur (Iš viso 1566,63 Eur)
• Transporto paslaugų išlaidų vidurkis per mėnesį – 313,37 Eur (Iš viso 22562,70 Eur)
Bendras tarybos nario veiklos išlaidų vidurkis per mėnesį – 433,33 Eur“, – rašo P.Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad transporto paslaugų išlaidos tai ne tik degalai, tačiau ir automobilio draudimas, remontas. Į pašto išlaidas įtrauktas veiklos ataskaitų, informacinių lankstinukų, sveikinimų, kvietimų į susirinkimus ir renginius platinimas. Prie telefono išlaidų įtrauktas mobilusis ryšys, telefono mėnesinis pirkimo mokestis, automobilio parkavimo mokestis.
„Peržiūrėdamas dokumentus pamačiau keletą klaidų: ataskaitose nr. 8 ir nr. 9 nurodyti neteisingi metai. Negana to, ataskaitoje nr. 8 nurodyta neteisinga valiuta. Turbūt buvo sunku adaptuotis nuo lito prie euro“, – priduria apie atsistatydinimą paskelbęs patarėjas.
Buvo artimas V.Matijošaičiui
P.Mačiulis iki prisidėdamas prie prezidento Gitano Nausėdos komandos buvo vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendražygių.
Nuo 2011 m. jis trumpai ėjo Kauno vicemero pareigas, o į jas grįžo 2015 m. ir dirbo iki 2018 m. Jis buvo vienas svarbiausių V.Matijošaičio įkurtos ir diriguojamos visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ vadovų, buvo laikomas V.Matijošaičio politiniu įpėdiniu.
Iš jų pasitraukė, kai nutarė prisidėti prie Vygaudo Ušacko prezidentinės kampanijos. Vėliau, kai V.Ušackas pralaimėjo konservatorių partijos nominaciją, prisijungė prie G.Nausėdos komandos, tapo jo vyriausiuoju patarėju vidaus politikai.
A.Tapino iniciatyva drebina ir Vyriausybę
Visuomenininko ir „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino pradėta iniciatyva „Skaidrinam 2023“, kurios metu jis aiškinasi, kaip Lietuvos savivaldybių tarybų nariai naudoja jų veiklai skirtas lėšas, drebina ne tik atskiras savivaldybes, bet ir Vyriausybę.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išmokos sukėlė daugiausia šurmulio. Kaune tarybos nariams išmokos pervedamos avansu, o vėliau tarybos nariai ataskaitose tik nurodydavo, kam išleisdavo skirtus pinigus.
Pastaruoju metu daugiausia klausimų buvo keliama dėl švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais. J.Šiugždinienė paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų.
Trečiadienį paviešintose Kultūros ministro Simono Kairio ataskaitose matyti, kad jam dirbant Kauno taryboje išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
S.Kairys taryboje dirbo šešerius su puse metų, G.Skaistė – ketverius metus.
J.Šiugždinienė, G.Skaistė ir S.Kairys pripažįsta, kad neturi daugumą išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nes niekas jų nereikalavo. Tačiau politikai tikina, kad lėšas naudojo pagal paskirtį.
J.Šiugždinienę atsistatydinti ragina opozicija, tačiau ministrę atkakliai gina premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškusi, kad tiki ministrės padorumu ir jos patikinimais, kad ši lėšas naudojo pagal paskirtį. I.Šimonytė net pareiškė neprašysianti iš J.Šiugždinienės bankinių duomenų, kad įsitikintų, ar ji sako tiesą.
Prokurorai pradėjo tyrimus
Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Taip pat viešojo intereso tyrimai vyksta Tauragės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.
Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta Neringoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Šilutėje ir Pagėgiuose.