Taip jis kalbėjo Vokietijos gynybos ministrui Borisas Pistorius paskelbus, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą.
„Turime dar vieną patikinimą – iš esmės tai yra tikrai gera, pozityvi žinia prieš NATO viršūnių susitikimą, visiems atsiranda daugiau aiškumo, – Žinių radijui sakė prezidento patarėjas. – Bet jeigu reikėtų pasidaryti tam tikras pamokas iš viso šito mūsų, Lietuvos, reagavimo ir tai, koks mūsų santykis buvo su Vokietijai, tai man ta pamoka numeris vienas, kad turėtume visi – čia aš kolektyviai sakau – labiau pasitikėti savo sąjungininkais, pasitikėti jų žodžiu ir daugiau komunikuoti ir dirbti ties tomis kryptimis, kur sakome, kad reikia dirbti.“
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį G.Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
K.Budrio teigimu, pirmadienio vokiečių ministro pareiškimas nėra pozicijos pasikeitimas, tačiau rodo, jog vykstant darbui ir planavimui, aiškėja naujos detalės.
„Mes neturėjome atsakymo dėl datos, pirmas dalykas, antras dalykas, kokia apimtimi Lietuvoje bus dislokuota brigada, kaip ji atrodys, iš ko ji susidės. To atsakymo neturėjome, dabar mes tą atsakymą turime. Dėl to aš nesutinku su vertinančiais, kad vakar įvyko pozicijos pasikeitimas, kažkas įvyko Vokietijoje, kažkas naujo“, – sakė pareigūnas.
„Už to sakinio yra planavimo darbas: jis nėra laikytas vokelyje, įsidėtame į kišenę ir ne, šiandien neatplėšiu, rytoj, patempsiu gumą ir palauksiu tinkamesnio momento – čia ne tokie yra priešistorė. Priešistorė yra didelis planavimas, diskusijos“, – pabrėžė patarėjas.
Pasak jo, pirmadienį gavus atsakymą, kokia bus brigados forma ir kad ji bus „išauginta iš priešakinių pajėgų kovinės grupės“, ateityje taip pat turėtų tapti aiški ir konkreti dislokavimo data, kuri pirmadienį dar nebuvo įvardyta.
B.Pistorius Vilniuje paskelbė, kad Vokietija yra pasirengusi dislokuoti brigadą – apie 4 tūkst. karių – Lietuvoje, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas.