Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta sakė, kad kalbėta apie naujausią pandemijos eigos analizę, pasirengimą vakcinacijai ir pateiktos rekomendacijos, kaip pasinaudojus gerąja praktika, būtų galima pagerinti ligonių gydymą.
„Per anksti daryti išvadas dėl karantino poveikio. Gyventojų mobilumas nuo praėjusio trečiadienio sumažėjo labai smarkiai ir iš esmės pasiekė atskirose kategorijose pirmojo karantino matytą lygį“, – sakė patarėjas.
Anot jo, tai teikia optimizmo žvelgiant į ateitį.
Kaip antradienį sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, mobilumo pokyčiai stebimi naudojant „Google“ ataskaitas.
„Pagal skirtingas kategorijas jie rodo, kad, tarkime, mobilumas parduotuvėse sumažėjo 60 procentų nuo bazinio lygio ir tai yra artimas lygis, kuris buvo matomas pirmojo karantino metu. Pagal kitas kategorijas taip pat matomas sumažėjimas“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas.
Žmonės nusiteikę skiepytis
Anot jo, antradienį aptartas gyventojų apklausos tyrimas, kuris rodo, kad du trečdaliai šalies gyventojai planuoja skiepytis. „Tai užtikrintų tą vadinamą bandos imunitetą“, – sakė jis. Pusė sutinkančiųjų skiepytis, anot jo, skiepytųsi kaip galima greičiau.
„Galima sakyti, kad du trečdaliai žmonių palankiai vertina vakciną“, – pabrėžė jis.
S.Krėpšta patikslino, kad 68 proc. atsakė, kad sutiktų, o respondentų klausta, ar jie sutiktų skiepytis saugia vakcina nuo koronaviruso.
Siūlo nuolat sekti mutacijas
Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad gavus duomenis apie vakciną, matyti, kad skirtingoms amžiaus grupėms efektyvumas yra panašus, siekia 95 procentus. Panašų lygį efektyvumas siekia ir kalbant apie rizikos grupes.
E.Sužiedėlienės teigimu, skiepijantis dažniausiai pasitaikė vietinės reakcijos, pasitaikė ir sisteminių reakcijų, tokių kaip karščiavimas. Stiprios alergijos atvejų, anot jos, buvo nedaug.
Kalbėdama apie viruso mutacijas, profesorė sakė, kad greičiausiai ir Lietuvoje turime įvežtų viruso variantų.
„Reikia stebėti tų variantų plitimą ir vykdyti nuolatinį monitoringą, bet yra viena su monitoringu susijusi didelė problema – reikia atlikti visą viruso genomo analizę, Didžioji Britanija tuos tyrimus yra išplėtojusi iki labai didelio masto. Mes, deja, tuo pasigirti negalėtume“, – kalbėjo ji.
Anot profesorės, Lietuvoje reikia pradėti nuolat tirti, kokie viruso variantai cirkuliuoja visuomenėje.
„Ekspertų taryba šitoje vietoje rekomenduoja mokslo centruose konsoliduoti pajėgas ir tyrėjų kompetencijas, kad būtų galima sistemiškai pradėti, neatidėliojant, analizuoti virusų, cirkuliuojančių Lietuvoje, genomus“, – sakė ji.
Ko tam reikia?
Jos teigimu, tam reikiamos įrangos mūsų šalyje tikrai yra, tiesa, tam reikia finansavimo, nes reagentai yra nepigūs.
„Kompetencijų taip pat, sakyčiau, pakanka“, – pabrėžė ji.
Negalima atmesti, kad mutavęs virusas yra Lietuvoje
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad epidemijos greitis yra augantis, bet viliamasi, kad jis sumažės.
„Kol kas, deja, tendencijos tokios, kad mes matome didėjantį atvejų skaičių. Ypač neramina, kad dienos atvejų skaičius yra didelis“, – kalbėjo jis.
Profesorius taip pat teigė, kad negalima paneigti tikimybės, kad mutavęs virusas yra Lietuvoje.
Antradienį jis teigė manantis, kad Vyriausybės ir prezidento suburtos ekspertų tarybos viena kitai neprieštarauja.
Rengiamasi pirmajam skiepijimui
Europos Komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą koronaviruso vakciną.
Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. Vakcinos bus tiekiamos reguliariai, pagal sudarytą grafiką, visoms Europos Sąjungos šalims.
Pirmiausiai skiepijami bus sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai. Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams. Minėtos grupės turėtų būti paskiepytos per pirmąjį metų ketvirtį, vėliau – visuomenė.
