Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.
„Kalbėjome apie 2030 metus kaip brūkšnį, kai pajėgos turi būti paruoštos, kokio dydžio bebūtų, pilnam operaciniam pajėgumui, tai reiškia, kad eina ir gali kariauti, turi pakankamai atsargų ir gali išsilaikyti tam tikrą skaičių dienų. Tada, šituo remiantis, kad mes jau tai tikrai įgyvendinsime, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad mes papildomai plėtosime Sausumos pajėgas iki divizijos ir papildomai tam skirsime lėšų“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Ir dabar, kai matome, su kokiu (Krašto apsaugos sistemos plėtros – BNS) programos projektu išėjo Krašto apsaugos ministerija, tam pritarė Vyriausybė, viso to ten neliko. Nėra tų išlaidų, liko 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto ir mes pasiliekame ties jau seniau įvardintų pajėgumų plėtojimu ir, maža to, jie yra nukelti už 2030 metų, į 2033–2035 metus“, – pridūrė jis.
„Dėl to Respublikos prezidentas ir sako, kad mes arba numatome papildomą finansavimą svarstant šituos projektus, (...) arba tada kitas kelias – grįžti atgal ir peržiūrėti, ką mes darome, nes turime išlaikyti siekį 2030 metams būtų pasiruošę galbūt ne su divizija, bet su dviem brigadomis, pilnai sukomplektuotomis ir turinčiomis atsargų, o ne su pusiau luptu, skustu dariniu. (...) Nebe tas metas“, – teigė K.Budrys.
Pasak jo, turint visa tai omeny, stebina Vyriausybės nenoras pritarti G.Nausėdos siūlymui numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią iniciatyvą Prezidentūra išsakė Vyriausybei pateikus kitų metų valstybės biudžeto projektą, bet premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ji prasilenktų šalies finansinėmis galimybėmis, nes 2024-ųjų biudžetas yra suplanuotas ties europinių fiskalinių taisyklių riba.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Pasak K.Budrio, biudžete galima numatyti išlygą, kad iki 3 proc. BVP gynybai skolinamasi būtų tuo atveju, jeigu nebūtų viršijama valdžios sektoriaus deficito riba.
„Negalime žinoti, kaip atrodys biudžeto surinkimas“, – teigė prezidento patarėjas.
K.Budrys sakė besitikintis, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritars nei tai numatančiam kitų metų valstybės biudžeto projektui, nei parlamente svarstomai Krašto apsaugos sistemos plėtros programai.
„Aš neįsivaizduoju, kaip komitetas galėtų pritarti dabartiniams projektams“, – teigė prezidento patarėjas.
Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa numato kariuomenės pajėgumų vystymą 2023–2030 metais.
