Diskusijoje, kurią moderavo VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, nebuvo išvengta Prezidento rinkimų temos. P.Skirkevičiaus teigimu, Prezidento rinkimai Lietuvoje yra tarsi išsigelbėjimo ratas kandidatams į Europos Parlamentą. Jam antrino ir J.Ulinskaitė, kurios manymu dalis kandidatų į Europos Parlamentą pasinaudojo galimybe užimti ir šalies vadovo kėdę.
„Nesu tikra, kad visi tie, kurie kandidatavo į Prezidentus, tikėjosi patekti į antrąjį turą. Prezidento rinkimai jiems buvo papildomas eteris, kuriuo jie pasinaudojo siekdami būti išrinkti į Europos Parlamentą“ – teigė J.Ulinskaitė.
A.Ramonaitė taip pat teigė, kad pasyvumas Europos Parlamento rinkimų atžvilgiu pastebimas ir kandidatų tarpe – neskubama viešinti rinkiminių programų, o jau egzistuojančios yra trumpos ir abstrakčios.
Komitetai, kaip startuoliai – greitai užsilenkia
Vis dėlto G.Vitkus nesutiko su pastebėjimu dėl pasyvumo ir pabrėžė, kad net 16 sąrašų siekia laimėti 11 vietų Europos Parlamente. Tai, pasak diskusijos moderatoriaus, rodo didžiulį susidomėjimą, o nemaža dalis kandidatų priklauso ir visuomeniniams rinkimų komitetams.
Tačiau diskusijoje buvo pastebėta, kad komitetai, nors ir vertinami teigiamai, neturėtų būti sutinkami vien tik pozityviai. Pasak profesorės A.Ramonaitės, komitetas yra laikinas dalykas, todėl praėjus rinkimams jo gali nelikti. Tokiu atveju, rinkėjai nebeturi ko nubausti.
Tuo tarpu J.Ulinskaitė pastebėjo, kad dalis komitetų yra linkę lyginti save su ekonominiais startuoliais. Tačiau, jos teigimu, būtent šis palyginimas atskleidžia, kodėl nereikėtų teigiamai vertinti komitetų populiarumo – „Ekonominiai startuoliai dažnu atveju greitai užsilenkia“.
Programose trūksta nuoseklumo
P.Skirkevičius nebuvo linkęs taip nuvertinti komitetų ir jų programose pateikiamų pasiūlymų. Jo teigimu, būtent komitetai siūlo labiau europietiškas idėjas negu dalis partijų. Dėl to kai kurie komitetai pasiūlo politines alternatyvas.
VU TSPMI ekspertai pastebėjo, kad dalyje programų trūksta nuoseklumo, o kai kurios iš jų yra itin radikalios.
Tačiau analizuojant ir siekiant suprasti, kokiomis nuostatomis vadovaujasi kandidatai, VU TSPMI ekspertai pastebėjo, kad dalyje programų trūksta nuoseklumo, o kai kurios iš jų yra itin radikalios.
„Rolando Pakso vedamas komitetas išeina iš bet kokių ribų.“ – teigė Ainė Ramonaitė. Vis dėlto ekspertė pastebėjo, kad bendrame kontekste programos yra panašios ir mažai kuo skiriasi. J.Ulinskaitė antrino teigdama, kad beveik visose programose pirmoji pastraipa apibūdina krizę, kurią šiuo metu išgyvena Europa.
Prieš rinkimus kviečia pasitikrinti
Renginio metu taip pat buvo pristatytas ir politinis kompasas ManoBalsas.lt, skirtas būtent Europos Parlamento rinkimams. Šis testas pradėjo veikti gegužės 10 d. ir leidžia pasitikrinti, kurios politinės partijos ar komiteto nuostatos yra artimiausios rinkėjui.
Šiemet testas parengtas remiantis nauja metodologija, kuomet derinamos partijos, kaip institucijos, nuostatos kartu su individualiomis kandidatų nuomonėmis.
„Šis testas nėra skirtas tam, kad nurodyti už ką balsuoti. Priešingai, tai skatina domėtis partijų programomis ir tokiu būdu atrasti, kam atiduoti savo balsą“ – teigė A.Ramonaitė.
