Prezidento rinkimų kampanijos dalyvių registracija prasidėjo dar praėjusių metų lapkričio 12 dieną. Ji vyks iki vasario 18-osios, tad kandidatų gretos dar gali plėstis. Šiuo metu kandidatuoti į prezidentus užsiregistravę dešimt asmenų.
Tarp užsiregistravusiųjų ne tik puikiai visuomenei pažįstamų politikų pavardės. Savo kandidatūras ketina kelti ir tokie iki šiol viešojoje erdvėje menkai girdėti ir svarbių politinių postų neužėmę asmenys kaip Kazimieras Juraitis, Vitas Gudiškis ar Alfonsas Butė.
Kazimieras Juraitis praėjusiuose Seimo rinkimuose kandidatavo Lietuvos liaudies partijos sąraše. Žurnalistu, publicistinių laidų ir filmų kūrėju prisistatantis K.Juraitis Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje surinko tik 173 balsus ir liko paskutinis.
Prieš Seimo rinkimus jo VRK pateiktoje deklaracijoje skelbiama ir apie teistumą dėl oficialaus dokumento suklastojimo ir panaudojimo.
Kaip šie asmenys tapo kandidatais? Jiems duris atveria beveik jokių garantijų nereikalaujanti registravimosi tvarka.
Užtenka 40-ies metų, asmens dokumentų, sąskaitos ir iždininko
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinta prezidento rinkimų tvarka teigia, kad kiekvienas asmuo, kuris atitinka VRK išvardintus kriterijus ir nori tapti Lietuvos prezidentu, pirmiausia iki 2019 m. vasario 18 d. turi užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviu.
Tam jis turi banke atidaryti naują sąskaitą ir sudaryti sutartį su iždininku, kuris prižiūrės jo kampanijos finansavimą. Tuomet, iš anksto susitaręs dėl atvykimo laiko, jis turi atvykti į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei pateikti reikalingus dokumentus.
Tad kandidatu į prezidentus teoriškai gali tapti bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, kuriam iki rinkimų dienos bus suėję ne mažiau kaip 40 metų, ir kuris ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyveno Lietuvoje.
Taip pat kandidatas į prezidentus negali būti susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Prezidentu negali būti renkamas ir asmuo, nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu.
Užstatas – 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiai
Rimtesnius įsipareigojimus užsiregistravę kandidatai prisiims tik kovo 8 dieną. Tai paskutinė diena, kai kandidatai turi pareikšti apie dalyvavimą rinkimuose, pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą, užpildytą duomenų anketą, pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus.
Pagrindinis dalyvavimo garantas – užstatas. Rinkimų užstatas sudaro 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžius. 2018 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 918,8 EUR, tad, vertinant dabartiniais dydžiais, užstato dydis siekia 4594 EUR. Po rinkimų užstatas grąžinamas kandidatams, kurie surenka bent 7 proc. balsų.
Patikrinusi dokumentus, VRK ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas išduoda parašų rinkimo lapus. Iki kovo 28 d. pretendentai turės grąžinti šiuos parašų rinkimo lapus su surinktais bent 20 tūkst. parašų.
Beveik neabejotina, kad dalis iš užsiregistravusiųjų kandidatų nesurinks 20 tūkstančių parašų. Tikėtina, kad dalis jų to daryti net ir nebandys ir pasitrauks iš kampanijos dar prieš užstato davimą.
Visgi, laikas nuo lapkričio 12 iki kovo 8 dienos yra puiki galimybė marginalams ar populistinių idėjų vedamiems aktyvistams pasirodyti viešojoje erdvėje ar net pastovėti kitų kandidatų į prezidentus ir galimo būsimo prezidento pašonėje.
M.Jastramskis: „Pasyvi rinkimų teisė – ne mažiau svarbi“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis 15min pabrėžė, kad, nepaisant akivaizdžiai beviltiškų kai kurių kandidatų galimybių, pasyvus kandidatavimas yra jų teisė.
„Liberaliojoje šiuolaikinėje demokratijos sampratoje pasyvi rinkimų teisė (kelti savo kandidatūrą) ne mažiau svarbi, nei aktyvi, tai dvi monetos pusės“, – teigė M.Jastramskis.
Jo teigimu, prezidento rinkimai neišsiskiria iš kitų politinių procesų ir nėra palankesni pademonstruoti save viešojoje erdvėje marginalams.
„Kalbant apie populizmą, reikėtų atskirti marginalus, mažai žinomus, nedaug rinkėjų paramos rinkimuose ar reitinguose sulaukiančius, ir populistus, naudojančius retoriką, apeliuojančius į perskyrą tarp tiesiog paprastų žmonių ir nuo jų atitolusios valdžios ir apeliuojančius į bendrąją valią, visuotinį interesą. Nemanyčiau, kad rinkimų sistemos susijusios su ypatingomis progomis vieniems ar kitiems. Nebent laikytume spraga teisę kandidatuoti“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, M.Jastramskis sutiko su idėja, kad prezidento rinkimai yra gera galimybė kalbėti apie bendrą žmonių valią ir koncentruoti jos išpildymo pažadą viename asmenyje.
„Visgi, atkreipčiau dėmesį, kad bendrąją žmonių valią akcentuoti, ją įkūnijant viename asmenyje, kiek lengviau personalizuotuose rinkimuose – prezidento būtų būtent tokie“, – sakė VU TSPMI politologas.
