Kad bus aktyvus Vyriausybės formavimo dalyvis, prezidentas G.Nausėda patikino vos tik paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams.
„Aš iš tikrųjų ketinu aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime, tačiau ne improvizuodamas ir traukdamas ministrus kaip kiškius iš kišenės, bet įsiklausydamas į partijų lūkesčius, į partijų derybas, kai bus pasidalinta ministrų portfeliais“, – po Seimo rinkimų ir susitikimo su parlamentinių partijų lyderiais kalbėjo G.Nausėda.
Turint omeny, jog prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, taip pat sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, įprasta manyti, jog jam labiausiai rūpi, kam atiteks užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų portfeliai. Šiuo metu jie siūlomi – atitinkamai – konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir tos pačios partijos nariui Arvydui Anušauskui.
Tiesa, G.Nausėda tikino, jog lygiai tokio pat jo dėmesio sulauks ne tik minėtos, bet ir kitos kandidatūros į sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrus.
„Mano kriterijai ministrams labai aiškūs – patirtis, politinė valia ir gebėjimas per nustatytą laikotarpį – šiuo atveju per kadenciją – padaryti tuos pokyčius, kurie yra būtini vadovaujamame sektoriuje“, – anksčiau vardijo prezidentas.
Prezidentas turi ribotą įstatymais numatytą laiką įvertinti kandidatų į ministrus tinkamumą šioms pareigoms užimti.
Su šalies vadovu jau spėjo pasimatyti kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus konservatorė Monika Navickienė, kandidatas į kultūros ministrus Liberalų sąjūdžio narys Simonas Kairys, kandidatas į susisiekimo ministrus Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis ir kandidatė į teisingumo ministrus Laisvės partijos narė Evelina Dobrovolska.
Eilėje – dar 10 susitikimų.
Pas patarėjus kviečia dėl laiko stokos
Visi kandidatai, prieš susitikdami su G.Nausėda, savo prioritetus aptaria su jo patarėjais. Tokio formato iki šiol nebuvo.
„Prezidentas turi ribotą įstatymais numatytą laiką įvertinti kandidatų į ministrus tinkamumą šioms pareigoms užimti. Todėl norint išsamiai susipažinti su kandidatų ketinimais svarbiausiais ministerijų kuruojamų sričių klausimais, jų patirtimi šiose srityse, pirma su jais susitinka prezidento patarėjai“, – kodėl tokio formato prireikė, 15min paaiškino prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Pasak jo, pokalbis su G.Nausėdos patarėjais padeda ir patiems kandidatams pasiruošti susitikimui su šalies vadovu: „Pokalbiuose su patarėjais jie turi galimybę susidaryti nuomonę, kokiomis temomis bus kalbama su prezidentu, ir vėliau pasiruošti konstruktyviai ir argumentuotai atsakyti į galimus klausimus.“
Keli prezidentūroje jau viešėję kandidatai į ministrus patvirtino, jog abu apsilankymai čia buvo skirtingi.
Kultūros ministro postą pretenduojantis užimti Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys pasakojo, jog susitikimo su patarėjais metu iniciatyva buvo jo rankose, o per susitikimą su šalies vadovu toną davė pastarasis.
„Su patarėjais kalbėjom plačiau, apie tai, kokie mano lūkesčiai, problemų matymas, jų galimi sprendimo būdai, prioritetai. O susitikime su jo ekscelencija prezidentu jis pats aktyviai domėjosi, klausė visokiausių klausimų iš įvairių sričių, nesikoncentruodamas į konkretaus kandidato planą, kiek šiaip yra susikaupę valstybėje visokių probleminių taškų“, – dėstė S.Kairys.
Į socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelį nusitaikiusi konservatorė Monika Navickienė teigė, jog susitikimas su patarėjais buvo laisvesnio formato, su prezidentu – dalykiškas.
„Su prezidentu tikrai susitikimas buvo labai dalykiškas, sistemiškas, kalba – apie prioritetus. Prezidentą labai domino, kokia yra mano pozicija konkrečiais klausimais, kurie ir jam pasirodė labai svarbūs. <...>
Su patarėjais – daugiau gal apžvalginis: kokios sritys, kokie preliminarūs ar ilgalaikiai darbai. Pokalbis buvo ilgesnis, liečiantis įvairias sritis. Prezidento patarėjai išsakė ir savo matymą“, – pasakojo M.Navickienė.
Tiek šie kandidatai, tiek ir kiti susitikimų prezidentūroje metu buvo klausinėjami apie komandą, kurią matytų šalia savęs, jei būtų paskirti.
Prezidentūros noras daryti įtaką formuojant ne tik ministrų, bet ir viceministrų kabinetą – ne naujiena. Antrai kadencijai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė iš karto po rinkimų ėmėsi ieškoti susitepusių viceministrų ir reikalavo juos atleisti.
„Daugeliu atveju problema yra net ne ministrai, o viceministrai. Nors prezidentas tiesiogiai tam įtakos nedaro, bet pokalbiai bus“, – pažadėjo kadenciją baigusi vadovė, o po to žiniasklaidą pasiekė Specialiųjų tyrimų tarnybos sudarytas „juodasis“ viceministrų sąrašas.
Tikisi, jog ministro žinių stoką pavyks kompensuoti
Šalies vadovu tapęs G.Nausėda tokios revizijos nedarė, tačiau bent vienam ministrui siūlė savo pagalbą renkantis viceministrus. Prezidentūra vylėsi, jog šviežiai į susisiekimo ministrus paskirto, anglų kalbos nemokančio Jaroslavo Narkevičiaus žinių stoką kompensuos jo komanda.
„Jis yra pasakęs, kaip jis planuoja tą problemą spręsti. Jis ieškos stiprių viceministrų. Čia mes vėlgi, kaip prezidento komanda, esame pažadėję padėti ieškant stiprių viceministrų, kurie galėtų puikiai valdyti europinį failą ir padėti sprendžiant tarptautines temas šiam ministrui“, – praėjusią vasarą 15min komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
Viceministrai J.Narkevičiaus „neištraukė“, ilgainiui jis prarado prezidento pasitikėjimą, tačiau prezidentūros požiūris į ministro komandos vaidmenį nepasikeitė.
„Viena iš prezidento susitikimuose su kandidatais į ministrus aptariamų temų yra kandidatų patirtis ministerijos kuruojamose srityse. Prezidentui svarbu, jog ministerijos vadovybė gerai jas išmanytų. Tad jei ministrui trūktų patirties vienoje iš ministerijos kuruojamų sričių, jos turėtų turėti kiti komandos nariai“, – teigė A.Bubnelis.
Ar ir šį kartą prezidentūra turi ryžto padėti apie komandą svarstantiems potencialiems ministrams?
Nėra buvę jokių siūlymų.
„Nėra buvę jokių siūlymų ir negalėjo tokių būti – palikti kažką arba pasitelkti. Pirmiausia mes užduodame klausimą pačiam kandidatui: ar jis turi komandą, ir jeigu jis neturi, ar jis turi viziją dėl komandos, ką jis ketina kviesti į savo komandą. Tai yra mums svarbiausias dalykas“, – spaudos konferencijoje nurodė G.Nausėda.
Pageidavimų iš prezidentūros neišgirdo
15min kalbinti kandidatai į ministrus neigė, jog prezidentūra bandė daryti įtaką jų pasirinkimams.
„Ne, nesulaukiau pasiūlymų jokių į savo komandą. Bet klausimas dėl to, kokia bus mano komanda, kaip ji atrodys, buvo iškeltas, kalbėjome apie kriterijus, kurie bus keliami mano komandai, kurią aš turėčiau, tai yra profesionalumas, kompetencija“, – teigė M.Navickienė.
Ji pripažino, jog esant tik kandidate į ministrus, formuoti komandą sudėtinga: „Kol neturiu prezidento galutinio sprendimo, visgi sudėtinga sakyti, kad komanda yra suformuota arba yra formuojama, nes žmonės, kuriuos galimai matyčiau savo komandoje, turi kitus darbinius įsipareigojimus, juos turėtų užbaigti ir tai užtrunka laiko. Kol nėra galutinio sprendimo, procesas yra labai teorinis.“
Prezidentūros pageidavimų dėl viceministrų sakė neišgirdęs ir S.Kairys.
„Kai kalbėjom, kokie minusai galėtų būti mano kandidatūros, kalbant apie nacionalinės patirties stoką, abi pusės sutarėm, kad yra labai svarbu stipri komanda. Ir tikrai jokių pavardžių nebuvo brukama ar siūloma“, – kalbėjo jis.
Komentuoti plačiau apie komandos būrimą S.Kairys nenorėjo.
„Tai – nuolatinis procesas. Bet esant kandidato į ministrus statusui neetiška, nebūtų laikas nei man pačiam, nei galimiems asmenims, kurie galbūt prisijungtų, apie tai kalbėti“, – sakė kandidatas.
Prezidentas G.Nausėda sprendimus dėl kandidatų į ministrus žadėjo pateikti antradienį, bet patikino, jog paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės pristatytas kandidatų sąrašas į ministrus visa apimtimi nebus patvirtintas.
TAIP PAT SKAITYKITE: G.Nausėda: ministrų sąrašas visa pasiūlyta apimtimi patvirtintas nebus, sprendimas žadamas antradienį