Prezidento argumentai
Šalies vadovas siūlo papildyti Seimo priimtą konstitucinį įstatymą nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pasak prezidento, būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad tokia išimtis yra numatyta Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris gerokai apsunkintų, ar apskritai paneigtų, politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą.
Prezidentas pažymi, kad, skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. likus maždaug 6 mėnesiams iki 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.
Atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos.
„Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas. Todėl kviečiu Seimą papildyti konstitucinį įstatymą, taip užtikrinant politinių komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tik Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimai leistų išvengti Konstitucijos, taip pat joje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, demokratinių rinkimų principų pažeidimo.
Seimo pirmininkė: valstybės vadovo pasiūlymai gali būti priimti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen 15min sakė tik prieš kelias minutes pamačiusi prezidento dekretą, tačiau iš pirmo žvilgsnio šalies vadovo pasiūlymai atrodo techninio pobūdžio, kuriuos Seimas galėtų ir priimti.
„Aišku, reikėtų pasigilinti į juos, bet neatmetu visiškai, kad Seimas ir tiesiog priimtų tuos siūlymus, pagal tai, ką dabar matau“, – sakė ji.
Anot Seimo pirmininkės, tai nėra nauji pasiūlymai, dėl jų jau buvo diskutuota parlamente ir anksčiau.
„Kiek matau, yra dėl termino dienų – pagal priimtą Rinkimų kodeksą komitetai turėjo būti registruoti likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, o prezidentas koreguoja ir palieka 85 dienas. Tokia yra korekcija, kuri yra nukreipta į palengvinimą komitetams šiokį tokį“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Prezidento veto svarstymui reikės šaukti neeilinę Seimo sesiją. Jau ir anksčiau planuota tai daryti kitą savaitę, tačiau iki šiol dar nebuvo gautas dekretas dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO sutarties ratifikavimo, tad sprendimas dar nepriimtas.
„Kai tik turėsime, planuotume pirmadienį ryte, tikėtina, valdybos posėdį sušaukti ir jame darbotvarkę patvirtintume, o posėdis tokiu atveju būtų trečiadienį, liepos 13 dieną“, – sakė Seimo pirmininkė.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pasidžiaugė, kad valstybės vadovas vetavo nuostatą tik dėl kitų metų rinkimų, o visi kiti Seimo nustatyti sugriežtinimai politiniams komitetams tiko.
„Iš principo toks rinkimų komitetų reguliavimas yra naujas, ir mes ilgai diskutavome, ir jeigu prezidentui čia nekilo problemų, tai yra labai gerai. O dėl tų dienų, pasižiūrėsime, kad viską tarpusavyje suderintume“, – penktadienį BNS sakė S. Šedbaras.
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.
Nauja tvarka numato, kad savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintys kelti politiniai komitetai turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.
Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.
Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.
Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.
