Jo teigimu, nauji pranešimai apie raketas dar kartą patvirtina jau keletą metų Rusijos vykdomą militarizaciją Baltijos šalių pašonėje.
„Šie Rusijos veiksmai iš tikrųjų parodo, kad žodžiai ir veiksmai, deja, bet skiriasi, ir Rusijos deklaruojamas siekis siekti kuo glaudesnio dialogo, strateginio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, su NATO šiuo atveju yra nesuderinamas su šiais veiksmais“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.
Šie Rusijos veiksmai iš tikrųjų parodo, kad žodžiai ir veiksmai, deja, bet skiriasi, ir Rusijos deklaruojamas siekis siekti kuo glaudesnio dialogo, strateginio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, su NATO šiuo atveju yra nesuderinamas su šiais veiksmais, – sakė patarėjas.
Jo teigimu, toks Rusijos elgesys ypač išryškėjo šį pusmetį.
„Matome, kad šie pranešimai yra dar vienas elementas šalia prekybinio spaudimo Europos Sąjungos šalims ir Lietuvai, šalia energetinio spaudimo Baltijos šalims ir Lietuvai“, – teigė prezidentės patarėjas.
„Tenka išreikšti ir susirūpinimą, ir apgailestavimą, kad deja, bet šie veiksmai tolina Europos Sąjunga ir Rusiją“, – sakė jis.
Premjeras nemato pagrindo nerimauti dėl pranešimų apie raketas Karaliaučiaus krašte
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad Lietuvos žmonėms nėra pagrindo nerimauti dėl pranešimų, jog Rusija Karaliaučiaus krašte dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti raketas „Iskander“.
Ministras pirmininkas užsiminė, kad viešoje erdvėje nėra pateikiama tiksli informacija, bet savo turimų žinių nedetalizavo.
„Jokių grėsmių nei Lietuvai, nei Latvijai nėra. Kiek aš turiu informacijos, tai tikrai nėra tikslas grynai sutelkti karinę techniką arčiau Lietuvos, Latvijos arba Estijos pasienio. Bet ta informacija, kurią aš turiu, tikrai galiu pasakyti, kad jinai nėra tokia, kokia bandoma buvo pateikti visuomenei“, – LRT radijui sakė A.Butkevičius.
„Galiu tikrai žmones nuraminti, kad jie nebūtų įsitempę ir nesijaudintų dėl tam tikrų grėsmių iš Rusijos“, – teigė jis.
Premjeras pridūrė, kad „karinė technika juda, tai į vieną tašką, tai į kitą“.
Jungtinės Valstijos, Lenkija ir Latvija pirmadienį išsakė susirūpinimą, pasirodžius pranešimams, kad 500 kilometrų nuotoliu skriejančios raketos dislokuotos Karaliaučiaus krašte.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tai pavadino nerimastingomis žiniomis, o prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėjas antradienį teigė, kad Rusijos veiksmai neatitinka deklaracijų apie siekį glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga (ES) ir NATO.
Vokiečių laikraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, pranešė, kad Rusija Karaliaučiaus srityje prie sienos su Lietuva dislokavo artimojo nuotolio raketas „Iskander-M“.
Iš palydovo darytos nuotraukos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių Rusija Karaliaučiuje, prie vakarinės sienos netoli Lietuvos, dislokavo „dviženklį skaičių“ „Iskander“ tipo mobilių raketinių kompleksų, rašo laikraštis.
„Iskander“ gali būti aprūpintos įprastinėmis ir branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, jų skriejimo nuotolis yra 500 km, rašoma publikacijoje.
Karaliaučiuje jau yra dislokuotos raketų sistemos S-400. Maskva teigė, kad jeigu NATO nekreips dėmesio į jos susirūpinimą dėl raketinio skydo elementų Rytų Europoje, ji ties siena su Lenkija ir Lietuva dislokuos „Iskander“ tipo raketas.
Lietuva, Lenkija ir NATO ne kartą kritikavo Rusijos planus. Pasak Aljanso, raketinis skydas nėra nukreiptas prieš Rusiją ir yra kuriamas gynybos tikslais, turint omenyje tokias priešiškas valstybes kaip Iranas.
Rusijos žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad balistines raketas „Iskander“ rengtasi dislokuoti Karaliaučiuje netoli ES šalių sienų dar 2012 metais.
Buvo pranešama, kad aukšti Rusijos karinių jūrų pajėgų vadai 2012 metų pradžioje patvirtino planus tų pačių metų pabaigoje suformuoti dalinį, kuris aptarnaus šiuos raketų kompleksus anklave, įsiterpusiame tarp ES narių Lenkijos ir Lietuvos.
