Pirmadienį po prezidento susitikimo su Seimo pirmininku ir Seimo frakcijų vadovais G.Nausėdos patarėja A.Skaisgirytė sakė, jog „savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“.
Klausiama, kokių dabar priemonių bus imamasi, ji atsakė: „Sankcijos ir yra tos priemonės – europinės arba nacionalinės.“
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos kaip instrumentas turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos sankcijoms, tam nepavykus – nacionalinėms“, – paaiškino G.Nausėdos patarėja.
Partijų lyderiai siūlo būti pavyzdžiu
Valdančiųjų atstovai taip pat teigė, kad dėl sankcijų svarbu sulaukti ES sprendimo.
„Aš manau, kad derybose su Europos Sąjunga, su lyderiais bus randamas bendras kelias – Lietuva gi to nepadarys viena, bus bendri sprendimai“, – pirmadienį žurnalistams komentavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, nacionalinės tikslinės sankcijos būtų taikomos po Europos Sąjungos sprendimų.
Aš manau, kad per porą savaičių – bent kiek aš žinau, kiek kalbėjau su mūsų komisaru – gali būti.
„Lietuva, kaip geriau žinanti situaciją, galėtų pritaikyti tas asmenines sankcijas. Neformalioje vadovų taryboje (europinės sankcijos – BNS) jau buvo aptartos. Aš manau, kad per porą savaičių – bent kiek aš žinau, kiek kalbėjau su mūsų komisaru – gali būti. Juo labiau, kad tos sankcijos buvo naujas dalykas Ukrainos atžvilgiu, visi žino tuos mechanizmus“, – teigė jis.
Pasak G.Kirkilo, svarbi data yra rugsėjo 9-oji, kada baigiasi dabartinė Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kadencija.
„Neabejoju, kad iki to laiko sankcijos turi būti paskelbtos“, – teigė jis.
Tuo metu, pasak Seimo opozicijos lyderio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva galėtų parodyti pavyzdį Vakarams.
„Dabar laukiame, kol sankcijas priims Europos Sąjunga. Aš manau, kad mes, turėdami Lietuvoje savo galiojantį Magnickio įstatymą, galime bent jau įtraukti žmones, kurie prisideda prie represijų, kad jie negalėtų atvykti į Lietuvą ir parodyti pavyzdį Vakarams, kaip galima efektyviai tokius dalykus daryti“, – sakė G Landsbergis.
„Sakoma, kad laukiama Europos. Man rodosi, kad Europos galime laukti ilgai, tas sąrašas gali būti labai neišsamus. Lietuva gali padaryti tą jau šiandien“, – pridūrė jis.
-
Moterys Baltarusijos izoliatoriuose: išrengtos nuogai, mušamos, grasinama jas išprievartauti
-
L.Linkevičius: ES ministrai palaiko tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams
-
Minske milicijos žiauriai sumuštas 16-metis atsibudo iš komos: šeima ieškos teisybės
-
S.Cichanouskaja: esu pasiruošusi tapti nacionaline lydere, kad būtų suorganizuoti skaidrūs rinkimai
-
L.Linkevičius: Baltarusija pabudo, jos suverenitetas priklauso šalies žmonėms
Po to, kai kaimyninėje valstybėje kilo masinės, kruvinos protesto akcijos prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą, Lietuvos šalies vadovas dėl padėties Baltarusijoje pristatė trijų punktų tarpininkavimo planą.
G.Nausėda Baltarusijos valdžios institucijas ragino nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoti situaciją, paleisti suimtuosius bei suburti iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų sudarytą nacionalinę tarybą, kuri siektų spręsti krizę šalyje.
Teigia, jog Baltarusijai reikia naujų rinkimų
Prezidentas, pasak A.Skaisgirytės, mano, jog Baltarusijoje turėtų įvykti nauji, laisvi prezidento rinkimai.
„Siekdamas taikaus krizės sureguliavimo, prezidentas kviečia steigti nacionalinę susitaikymo tarybą. Kadangi režimas atsisakė eiti šiuo keliu – susitaikymo keliu – taryba būtų sudaryta iš visuomenės atstovų.
Apie tai prezidentas kalbėjo su ponia S.Cichanouskaja (kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Cichanovskaja – 15min), kuri šiuo metu randasi Lietuvoje. Ji yra pasiryžusi tapti ta visuomenine lydere, kuri burtų Baltarusijos pilietinę visuomenę ir kuri galėtų vesti šalį į naujus rinkimus“, – teigė G.Nausėdos vyriausioji patarėja.
Pirmadienį Lietuvos šalies vadovas apie padėtį Baltarusijoje kalbėjosi su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Seimo frakcijų lyderiais, Užsienio reikalų komiteto pirmininku Juozu Bernatoniu, Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Dainiumi Gaižausku.
Jie, pasak A.Skaisgirytės, remia G.Nausėdos vykdomą politiką režimo Baltarusijoje atžvilgiu.
„Partijų sutarimas dėl požiūrio į įvykius Baltarusijoje yra. Nebuvo jokio klausimo, dėl kurio esmingai išsiskirtų nuomonės – partijų ir frakcijų vadovai remia prezidento poziciją, prezidento politiką Baltarusijos atžvilgiu“, – komentavo prezidento atstovė.
Nori vykti į Minską
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis jai paantrino. Šią savaitę Seimas ketina priimti rezoliuciją, kuria Baltarusijoje įvykę prezidento rinkimai pripažįstami suklastotais.
Dokumentą esą remia ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nors šios partijos atstovo parašo ant rezoliucijos projekto nėra.
„Taip. Ši frakcija taip pat pritaria rezoliucijos projektui“, – patikino J.Bernatonis.
Seimo Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę nusprendė, jog į Minską reikėtų siųsti Lietuvos parlamentarų delegaciją. Šią iniciatyvą, anot A.Skaisgirytės, palaiko ir Prezidentūra. Tiesa, nenuspręsta, ką šalies politikai kaimyninėje valstybėje galėtų nuveikti.
„Mūsų komitetas pritarė ir Seimo narių delegacijos vykimui tuomet, kada bus galimybės, ir suderinus su Užsienio reikalų ministerija“, – kalbėjo J.Bernatonis, bet kada tai įvyks, konkrečiai atsakyti negalėjo.
„Pirma sąlyga, mano galva, tai, kad būtų tikslinga vykti ir galima būtų kažką ten nuveikti, nes su opozicijos atstovais mes turime puikius ryšius [...]. Su opozicija mes galim bendrauti ir čia Vilniuje. Mums reikėtų, kad galima būtų padaryti kokią įtaką šiuo metu esančioms valdžios struktūroms, nes, nepaisant tvirtos diktatoriaus pozicijos, ten vienybės taip pat nėra“, – pridūrė politikas.
J.Bernatonis: sankcijos pirmu numeriu – A.Lukašenkai
Seimo nariai iš Lietuvos, pasak jo, atvykę į Baltarusiją nesiektų dialogo su tais, kuriems pritaikytos sankcijos.
„Toks sąrašas jau yra rengiamas, aš manau, kad artimiausiu metu bus“, – apie sąrašą asmenų, kurių dėl pažeidimų žmogaus teisių srityje planuojama neįsileisti į Lietuvą, užsiminė J.Bernatonis.
„Dėl ekonominių sankcijų vyksta diskusijos. Tai nebūtų sankcijos tik prieš režimą. Tai būtų sankcijos, visų pirma, prieš Baltarusijos žmones, kurių gyvenimas šiandien ir taip labai varganas“, – kalbėjo Seimo narys.
Jo įsitikinimu, Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka į sankcijų sąrašą turėtų būti įtrauktas pirmu numeriu.
„Esu optimistas ir galvoju, kad šį kartą nesibaigs Baltarusijoj tradiciškai taip, kaip baigdavosi, nes pilietinė visuomenė yra kitos pozicijos negu būdavo anksčiau“, – pažymėjo Seimo narys.
Susitikime su G.Nausėda dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D.Gaižauskas atkreipė dėmesį į neplanuotas karines Baltarusijos pratybas pasienio regione. Jos, anot politiko, yra įprastinio masto ir didelės grėsmės nekelia.
Kariuomenės vadas: karinės grėsmės nematome
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys patikino, jog tiesioginė karinė grėsmė iš Baltarusijos šiuo metu nematoma.
Lietuvos kariuomenės budrumo lygis palaikomas adekvatus esamai situacijai.
„Nuolatos atliekame žvalgybinį situacijos vertinimą: atidžiai stebime karinį judėjimą Baltarusijoje, tikriname faktus, nuolat palaikome ryšį su NATO sąjungininkais, kaip ir iki šiol. Apie pokyčius informuojame šalies politinę vadovybę.
Šiandien tiesioginės karinės grėsmės iš Baltarusijos nematome. Tai pratybos, nors ir neplaninės, kurių metu vykdomos standartinės, įprastos procedūros. Lietuvos kariuomenės budrumo lygis palaikomas adekvatus esamai situacijai“, – atsakyme 15min išdėstė V.Rupšys.
Daugiau apie neplanuotas pratybas Lietuvos pasienyje – čia.
