„Naujojo Darbo kodekso sukeltas susipriešinimas visuomenėje parodė, kad per metus skirtus kodeksui parengti ir apsvarstyti to padaryti nesugebėta, liko taip ir nesuderinti darbdavio ir darbuotojo interesai. Dabar šį balansą reikės rasti per įstatyme numatytas vos dešimt dienų, įvertinus išgirstas visų pastabas dėl naujojo kodekso“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L.Antanavičienė.
Ji po profesinių sąjungų atstovų ir Dalios Grybauskaitės susitikimo teigė, kad prezidentė artimiausiu metu priims sprendimą dėl Darbo kodekso.
„Prezidentė atsižvelgusi į visų socialinių partnerių argumentus artimiausiu metu priims sprendimą“, – sakė patarėja.
Į šalies vadovę kreipėsi daugiau nei 20 organizacijų, taip pat fiziniai asmenys, prašydami vetuoti dalį naujojo Darbo kodekso nuostatų.
Anot jos, į šalies vadovę kreipėsi daugiau nei 20 organizacijų, taip pat fiziniai asmenys, prašydami vetuoti dalį naujojo Darbo kodekso nuostatų.
Pasak L.Antanavičienės, naujasis Darbo kodeksas didina socialinį nesaugumą, jame neįsiklausyta į gyventojų lūkesčius.
„Po pokalbių su socialiniais partneriais išryškėjo tos kodekso vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius, taip pat ignoruoti ir Trišalėje taryboje pasiekti kompromisai. Darbo kodeksas palies kiekvieną Lietuvos dirbantįjį žmogų, tačiau akivaizdu, kad kai kurios ką tik priimto Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, taip pat kelia įtampą visuomenėję, gali tapti pretekstu emigruoti“, – tikino prezidentės patarėja.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas po susitikimo su prezidente žurnalistams teigė, kad neprašoma atmesti visą Darbo kodeksą, tačiau reikia taisyti atskiras jo dalis.
„Atrodo, kad kaip įstatymas – viso jo gal ir nereikėtų vetuoti, bet kai kurie straipsniai tikrai yra taisytini ir geresnis variantas būtų grįžti prie to, ką mes sutarėme Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Trišalėje taryboje. Būtent tai rodo, kad net ir dėl tokio sudėtingo įstatymo galima rasti susitarimą“, – sakė A.Černiauskas.
Jis teigė, kad profesinių sąjungų netenkina tai, kad Darbo kodekse neliko nuostatos, jog darbuotojas yra silpnoji pusė. Taip pat A.Černiauskas sakė, kad darbuotojų atstovų netenkina ir vadinamosios nulio valandų darbo sutartys .
„Nulinių darbo sutarčių (reikia – BNS) visiškai atsisakyti, nes Europos Sąjungos patirtis, būtent Anglijoje, Danijoje ir Olandijoje, rodo, kad darbuotojai išnaudojami. Pavyzdžiui, Anglijoje asmenų dirbančių pagal nenustatytos apimties darbo sutartis ir pagal normalias darbo sutartis savaitinis darbo užmokestis skiriasi keturis kartus“, – sakė profesinių sąjungų atstovas.
A.Černiauskas aiškino, kad Darbo kodekse netinkamai įtvirtinta darbo laiko apskaita, kuri galėtų priversti darbuotoją dirbti iki 72 valandų per savaitę. Anot jo, Darbo kodeksas taip pat sumažina socialinę apsaugą, mat nors buvo pažadėta prailginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą sumažinus išeitines kompensacijas, to nepadaryta.
„Nedarbo draudimo išmokos liko 6 mėnesiams, kaip ir buvo. Išeitinės kompensacijos sumažintos ir dar plius nedarbo draudimo išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Jos nepadidėjo, nei pailgėjo, o buvo sumažintos išeitinės kompensacijos – gavosi minusinis balansas darbuotojo nenaudai“, – teigė A.Černiauskas.
Įstatymai numato, kad prezidentė turėtų vetuoti visą Darbo kodeksą, tačiau galėtų pateikti savo pastabas dėl atskirų jo straipsnių.
Įstatymai numato, kad prezidentė turėtų vetuoti visą Darbo kodeksą, tačiau galėtų pateikti savo pastabas dėl atskirų jo straipsnių.
D.Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko ir su darbdavių atstovais. Po susitikimo vienas Darbdavių konfederacijos vadovų, darbdavių interesams atstovaujantis Vytautas Zimnickas atsargiai komentavo naująjį Darbo kodeksą bei neatsakė, kaip jis turėtų būti koreguojamas.
Seimas praėjusį antradienį po pusmečio svarstymų priėmė naująjį Darbo kodeksą. Jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, jis įsigalios nuo 2017 metų pradžios.
Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.
