„Turbūt ne paskutinį vaidmenį vaidina prasidėjusi rinkiminė kova, esame rinkimų išvakarėse ir tam tikras dėmesio nukreipimas artėjant rinkimams nuo esamų problemų, susijusių su teisėsauga – taip galima iš tikrųjų traktuoti šitą iniciatyvą“, – Žinių radijui teigė M.Lingė.
Jo manymu, tokios komisijos taikinys nebūtų tik prezidentė.
„Visiškai nemanytume, kad tai yra tiesioginis vien taikinys prezidentė, Prezidentūra. Pirmiausia mes matome ir įskaitome, kad tai yra spaudimas teisėsaugai ir žiniasklaidai, siekis įbauginti, persekioti ar kažkokia forma keršyti už tuos žingsnius, kurių buvo imtasi“, – dėstė patarėjas, pažymėjęs, kad iniciatyvą palaiko teisėsaugos akiratyje atsidūrusios partijos.
Kartu jis pažymėjo, kad „neliečiamųjų mūsų valstybėje nėra“ ir teisėsauga Lietuvoje nepersekioja be pagrindo.
Daugiau kaip pusė Seimo narių siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“.
Pagal projektą, komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė dėl paskelbtos informacijos tuomet užklausė specialiąsias tarnybas ir paskelbė gavusi atsakymus, kad jos neturi duomenų apie neteisėtus parlamentarų veiksmus svarstant generalinio prokuroro skyrimo klausimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „ išsipirkti “.
Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino.
Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo įregistravo 75 Seimo nariai, daugiausiai – valdančiųjų socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės atstovai.
