„Imunitetas išrinktiems pareigūnams yra viena, bet dar yra imunitetas ir kandidatams. Tiek kandidatuojant į savivaldybių tarybą, į Europos Parlamentą, Seimą, prezidentus – visi kandidatai įgyja teisinę neliečiamybę. Ir norint juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos leidimą. Ties šituo institutu tai gali būti vienas iš pirmųjų žingsnių svarstant, ar nereikėtų kažkokių pokyčių“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Jis paradoksu pavadino situaciją, kad kandidatas į savivaldybių tarybų narius turi teisinę neliečiamybę, o savivaldybės tarybos narys jos neturi.
Anot patarėjo, neliečiamybė negali apsaugoti ir nuo kratų.
„Iš tiesų negalima suvaržyti tiesiogiai fizinės (neliečiamybę turinčio) žmogaus laisvės, negalima jo apklausti kaip įtariamojo, negalima jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba kažkaip apriboti jo judėjimo laisvę. O nedaryti kratų – kaip tada prokurorui išsiaiškinti nusikaltimą, su kokia informacija jisai ateis į Seimą prašyti tos neliečiamybės atėmimo? Ką jisai atneš, kai nebus surinkti įrodymai?“ – teigė M.Lingė.
Teisėsauga praėjusį mėnesį atliko kratas parlamentarų Eligijaus Masiulio ir Vytauto Gapšio darbo kabinetuose, namuose. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis praėjusią savaitę Seime atsakydamas į parlamentarų klausimą pareiškė, kad, jo nuomone, kratos Seimo nario namuose ir darbo vietoje varžo jo teises.
„Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip, mes galime teoretiškai ginčytis labai ilgai tuo klausimu“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė J.Bernatonis.
Generalinė prokuratūra su ministro pozicija nesutinka, pabrėždama, kad tuomet buvusio Seimo nario E.Masiulio ir dabartinio Seimo nario V.Gapšio „asmeninėse gyvenamosiose ir darbo patalpose kratos atliktos turint visus būtinus teismo leidimus“.
„Vadovaujamės tuo, kad teisės aktuose yra reglamentuota būtent asmens neliečiamybė, o ne turto ar kažko kito, kas yra aplink Seimo narį“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Prezidentė D.Grybauskaitė savo ruožtu tada sakė, kad „teisingumo ministro pamąstymai apie Seimo nario imuniteto ir korupcijos santykį – stulbinantys“. Anot jos, „imuniteto nuo korupcijos niekam būti negali“.
Baudžiamojo proceso kodekse rašoma, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau asmeniui negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Teisėsauga kratas E.Masiulio ir V.Gapšio darbo patalpose ir namuose atliko įtariant, kad šie politikai galėjo priimti kyšius iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Pradėjus tyrimą E.Masiulis atsisakė Seimo nario mandato.
