Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės, skubi pagalba, slauga, brangūs tyrimai turėtų būti apmokami 100 procentų.
„Mes esam įsitikinę, kad tas kompromisinis variantas turi būti toks, kad šio sprendimo pagrindu prioritetinės paslaugos, tokios kaip skubi pagalba, išplėstinės konsultacijos, kompleksinės konsultacijos, ambulatorinė dienos chirurgija, (...) tie patys brangūs tyrimai, slauga, jie turi būti tiesiog apmokami 100 procentų, nes mūsų žmonių sveikatos būklė nėra pati geriausia ir mes turime neriboti šitų paslaugų drastiškai ir joms teikti prioritetą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.
Jos teigimu, VLK inicijuoti pokyčiai, nors pagrįsti objektyviais poreikiais, sukėlė „labai didelį nerimą“.
I. Segalovičienė teigė po diskusijų tarp VLK, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių ir sveikatos įstaigų vadovų bendruomenės matanti, kad tvarka „keičiama link labiau kompromisinio varianto“.
Be to, prezidento patarėja siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai subalansuoti valstybines ir privačias medicinos paslaugas, nes, anot jos, Lietuvos gyventojai apie trečdalį paslaugų gauna privačiai.
„Turime subalansuoti atgal viešą ir privatų sektorius, nes šiai dienai Lietuva tikrai labai prastoje yra situacijoje pagal tai, kiek mūsų žmonės moka iš savo kišenės už sveikatos paslaugas – mes jau tuoj pasieksim 32 procentus. Tai yra dvigubai daugiau negu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
„Mūsų žmonės permoka jau dabar ir tikrai tas disbalansas keliauja privataus sektoriaus naudai ir tą reikia kaip galima greičiau stabdyti, nes tai sukuria sveikatos nelygybę, tai yra irgi labai didelė problema“, – pridūrė ji.
Vadovą ragina konstruktyviau komunikuoti
Anot prezidento patarėjos, buvusi Vyriausybė vykdydama sveikatos reformą iš esmės neperžiūrėjo jos finansavimo sistemos, kad jos nereikėtų „kaitalioti ad hoc prieš sutarčių pasirašymą“.
„Tai čia reikėtų padirbėti labai rimtai ir Sveikatos apsaugos ministerijai ir šioje situacijoje ypatingai atkreiptinas dėmesys į Valstybinės ligonių kasos vadovo komunikaciją“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
„Vieša retorika turi būt konstruktyvi ir orientuota į dialogą, ne į medikų ar pacientų kaltinimus. Tik bendradarbiaudami ir siekdami to bendro tikslo galim sukurt sveiką ir stiprią Lietuvą“, – pažymėjo prezidento patarėja.
Jios teigimu, eilių „problemėlė apspręsta“, tačiau Prezidentūra laukia kompleksinių sprendimų dėl siuntimų tvarkos, mažinant administravimą, taip pat, anot jos, būtina spręsti gydytojų stygiaus problemą.
VLK skelbė kovo 3-iąją gydymo įstaigoms pristačiusi sutartis viršijančių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimus, kuriais įstaigos skatinamos laikytis sutarčių ir teikti pacientams reikalingiausias paslaugas.
Pokyčiai, VLK teigimu, padėtų užtikrinti tvarų ir racionalų PSDF lėšų naudojimą.
Ligonių kasų duomenimis, pernai gydymo įstaigos suteikė 19 proc. daugiau paslaugų nei buvo numatyta sutartyse, o vien ambulatorinėms konsultacijoms buvo papildomai skirta 38 mln. eurų.
Šiemet bendra sutarčių su gydymo įstaigomis lėšų suma bus 9 proc. didesnė, o sutartis viršijančioms paslaugoms apmokėti bus galima skirti iki 71 mln. eurų iš PSDF rezervo ir visas papildomai gautas pajamas, kurios gali sudaryti iki 120 mln. eurų.
„Taigi šiais metais gydymo įstaigos turės daug atidžiau laikytis sutarčių, nes jas viršijančių paslaugų apmokėjimo galimybės bus ribotos“, – skelbė VLK.
