Penktadienį G.Nausėda susitiko su senjorus vienijančių ir jais besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų atstovais bei aptarė šios rizikos žmonių vakcinacijos procesą.

R.Stanaitytė-Česnulienė teigė, jog senjorai Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, skiepijami per lėtai.

Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad šiuo metu paskiepyta vos per 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų.

„Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad šiuo metu paskiepyta vos per 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų. O tai yra beveik perpus mažiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Vertinant mirštamumo nuo COVID-19 skaičių šioje grupėje, prezidentas pabrėžia, kad skiepas šiai grupei labai svarbus ir pakviesti skiepytis labai svarbu“, – per nuotolinę spaudos konferenciją žurnalistams komentavo prezidento patarėja.

Ji paragino gyventojus imtis veiksmų, kad kuo daugiau senjorų pasiskiepytų nuo COVID-19.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raminta Stanaitytė-Česnulienė

„Prezidentas kviečia pakalbinti kaimyną, padrąsinti, atsakyti į senjoro klausimus, nukreipti, jei reikia – padėti nuvažiuoti į vakcinavimo vietą“, – kalbėjo R.Stanaitytė-Česnulienė.

Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė įvardijo būdus, kaip senjorų skiepijimo mastą būtų galima padidinti.

Pirmiausia, anot jos, daugiau informacijos apie vakcinas turėtų suteikti šeimos gydytojai.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Senjorų skiepijimas

„Mūsų amžiaus žmonės labai klauso gydytojų, ir manau, šita paskata būtų labai gera, kad žmonės galėtų pasiskiepyti“, – teigė ji ir pridūrė, jog ne visi vyresnio amžiaus žmonės gali skiepytis.

„Skiepai yra būtinas dalykas, bet ne visi gali skiepytis, pavyzdžiui, žmonės, kurie turi alergijas, serga bronchine astma, pneumonija, turi kraujotakos sutrikimų“, – dėstė G.Makarevičienė.

Apie vakcinaciją, pasak jos, atsakingiau turėtų komunikuoti ir žiniasklaida.

„Dideliuose miestuose nėra tokios didelės problemos dėl informacijos. Bet visgi dėl to reikėtų truputėlį mažiau per visus kanalus varyti, kiek numirė, kiek dar numirs, kiek nesiskiepijo, kiek pasiskiepijo, šita vakcina gera, šita bloga. Gal reikėtų truputį kelias dienas patylėti ir palaukti tikros informacijos ir tada nešti žmogui?“ – svarstė ji.

Visą šitą reikalą, man atrodo, sugadino ar tai spauda, ar ministerija, kai pasakė, jog sustabdom skiepijimą šia vakcina.

Paklausta, ar senjorai iš tikrųjų atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, o gal paprasčiausiai nesulaukia kvietimų skiepytis, G.Makarevičienė patikino, kad kvietimų sulaukia, bet gamintojo „AstraZeneca“ vakciną vertina skeptiškai.

„Visą šitą reikalą, man atrodo, sugadino ar tai spauda, ar ministerija, kai pasakė, jog sustabdom skiepijimą šia vakcina pagyvenusius žmones. Ir jie išsigando, pradėjo kalbėti <...>, kad jie eksperimentuoja su mumis ir nori mus išžudyti. Kiek mes dienų ir naktų telefonu [su senjorais] pakalbėjom, kad tai yra netiesa“, – pasakojo asociacijos prezidentė.

Lietuva skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina laikinai buvo sustabdžiusi po to, kai šia vakcina pasiskiepijusiems asmenims pradėtos fiksuoti netikėtos, nepageidaujamos reakcijos, susijusios su tromboembolijos reiškiniais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Europos vaistų agentūrai paskelbus, jog „AstraZeneca“ vakcina yra saugi, Lietuvoje skiepijimas ja atnaujintas.

G.Makarevičienė taip pat išsakė pritarimą siūlymui regionuose suformuoti mobilias komandas, kurios galėtų aplankyti sunkiau judančius senolius ir juos paskiepyti nuo COVID-19.

Turėtų būti mobilūs autobusiukai, kurie atvažiuotų į namus ir tą žmogų paskiepytų.

„Žmogus iš kaimo su lazdele negali atvažiuoti skiepytis. Šiandien buvo iškeltas tas klausimas ir labai teisingai – turėtų būti mobilūs autobusiukai, kurie atvažiuotų į namus ir tą žmogų paskiepytų“, – teigė ji.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė vyresnių žmonių baimes dėl vakcinacijos siūlė sklaidyti gerais pavyzdžiais.

„Šiandien reikėtų daugiau akcentuotis ne į tuos, kurie nenori [skiepytis], o daugiau į tuos, kurie nori. Tuos geruosius pavyzdžius šalia, jaunesnių žmonių, esančių šalia, kurie padrąsintų ir vyresnio amžiaus žmogų visgi rinktis vakcinacijos kelią, jeigu galima – rinktis vakcinas“, – per spaudos konferenciją kalbėjo K.Meidė.

Ji sutiko, kad siūlymas kurti mobilias komandas regionuose – geras. Tai esą leistų nuo COVID-19 paskiepyti nutolusiose vietovėse gyvenančius, negalią turinčius žmones.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kristina Meidė

Pokalbyje su prezidentu dalyvavusi Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė teigė, jog dalis senjorų bijo skiepytis nuo COVID-19 dėl galimų nepageidaujamų reakcijų į skiepą.

„Jie bijo, kas nutiks, jeigu naktį pakils temperatūra, jie yra vieniši, gyvena vieni, nesugebės surinkti telefono numerio“, – pasakojo ji ir teigė, kad laikotarpiu po vakcinacijos senjorus reikėtų palaikyti, su jais pabūti, kad nekiltų tiek baimių.

Siekiant spartinti vyresnių žmonių skiepijimą, D.Bukeikaitės manymu, derėtų skaidyti regionuose suformuotus vakcinavimo centrus į mažesnius, kad jie būtų arčiau namų, raginti seniūnus, kad šie aktyviau įsitrauktų informuojant apie vakcinaciją.

Taip pat – remtis geraisiais pavyzdžiais, kai nuo COVID-19 pasiskiepija senjorai influenceriai.

„Jų pakvietimas, padrąsinimas sekti jų pavyzdžiu, man atrodo, labai svarbu“, – teigė D.Bukeikaitė.