„Šiandieną Seime svarstomas Politinių partijų finansavimo įstatymas. Yra susidariusi tokia situacija, kada atsirado parlamente partija, kuri turi savo savarankišką frakciją, bet ji nėra dalyvavusi rinkimuose, ir tokios partijos finansavimo klausimas, dabartiniame reguliavime nėra sutvarkytas.
Kad šita politinė partija galėtų pretenduoti į biudžeto dotaciją? Turbūt būtų atsakymas taip – turėtų, galėtų pretenduoti – ir matyt tai numato netgi Venecijos komisija. Ji turi savo rekomendacijas, kad parlamente esančios politinės partijos, jos pirmiausia turėtų teisę dotaciją gauti“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėjas.
Parlamentas, jo teigimu, turėtų rinktis konstitucinį kelią: „Kada nebūtų pažeidžiami [įstatymai], kaip dabar planuojama iš vienų atimti dotaciją, kitiems perskirstyti, duoti, kad nebūtų pažeisti teisėti lūkesčiai, kad būtų išlaikytas atsakingo valdymo principas.“
Šiuo metu valstybės dotaciją gauna tos partijos, kurios per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus yra surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų.
Šią galiojančią tvarką, M.Lingės įsitikinimu, naikinti ydinga.
„Tada galėtų kurtis politinės partijos, kurios, nepriklausomai, turi rinkėjų palaikymą ar neturi, galėtų pretenduoti į vienokią ar kitokią biudžeto dotaciją. Taip nebūtų teisinga“, – dėstė prezidentės patarėjas.
Siūlymas 1,5 karto didinti valstybės biudžeto asignavimus tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms, anot M.Lingės, taip pat – antikonstitucinis.
Prezidentės patarėjo įsitikinimu, iki priėmimo stadijos Seimo nariai dar turi galimybę svarstomą Politinių partijų finansavimo įstatymo projektą pataisyti taip, kad jis pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarautų – esą sistema, kai dotacija partijoms skirstoma, pagal balsus, o ne pagal mandatus, yra patikrina, atitinka tarptautines praktikas ir jos griauti nereikėtų.
Antradienį Seimo svarstomos pataisos nuo 2020 metų iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami Europos Parlamento rinkimų rezultatai.
Pataisas įvertinę ekspertai, buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Darijus Beinoravičius, pažymėjo, kad „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.
Nuo socialdemokratų atskilę „socialdarbiečiai“ šiuo metu, kaip partija, nedalyvavusi rinkimuose, iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų apie 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus.
Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.
