Pasitarimas rengtas Valstybės gynimo tarybos sudėties, įtraukiant daugiau ministrų.
Susitikime taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kiti.
Po susitikimo G.Nausėda surengė trumpą spaudos konferenciją.
-
V.Zelenskis apie įvykius Lenkijoje: perspėjome, kad tai įvyks, tas pats gali laukti ir Baltijos šalių
-
Karo ekspertas E.Papečkys: tyčinio taikymosi į Lenkiją versija atrodo mažai įtikinama
-
Lenkija atsargiai laukia tyrimo rezultatų: jokių skubotų sprendimų nepriimame
-
Raketos smūgis Lenkijoje: kaip reagavo pasaulis
-
J.Bidenas sako, kad Lenkijoje nukritusi raketa – ne iš Rusijos, įtariama, kad ją paleido besiginantys ukrainiečiai
-
G.Landsbergis po sprogimų Lenkijoje kalbėjosi su šios šalies ministru, išsakė paramą
Naujas karo etapas
Pasak G.Nausėdos, pasitarimo tikslas buvo aptarti susiklosčiusią situaciją po sprogimo Lenkijoje.
„Manau, tai yra svarbus naujas etapas šiame kare. Kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės.
Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas, į kurį NATO valstybės, NATO, kaip visuma, privalo reaguoti adekvačiai“, – žurnalistams sakė prezidentas.
Jis sakė, kad šiuo metu vyksta tyrimas, dar negalima tiksliai pasakyti priežasčių, kas ir kodėl paleido raketą į Lenkiją.
Tačiau esą galima akivaizdžiai konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusių Rusijos vykdomų karinių ir civilinių infrastruktūros objektų apšaudymo bei minėto įvykio Lenkijos pasienyje.
„Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kančias žmonėms. Prasideda šaltasis metų sezonas, o didelė dalis Ukrainos gyventojų šiandien neturi elektros.
Ir dėl tos priežasties, be jokios abejonės, tai yra daroma visiškai sąmoningai, tikslingai. Ir todėl dėl tokių veiksmų atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje“, – įspėjo šalies vadovas.
Todėl, G.Nausėdos teigimu, trečiadienį įvyksiančiame NATO šalių ambasadorių susitikime turėtų būti pateiktas labai aiškus situacijos vertinimas, aiški reakcija į tai, kas įvyko, ir imamasi sprendimų.
Prezidentas trečiadienio rytą kalbėjosi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.
Jis G.Nausėdą informavo, kad šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo.
„Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją ir Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje kalbėdama pirmiausia apie oro gynybos sistemų dislokavimą Lenkijos pasienyje su Ukraina. Tačiau mes žvelgiame toliau – mes žvelgiame į visą rytinį NATO flangą.
Priminsiu jums, kad Madrido viršūnių susitikime, kuris įvyko prieš keletą mėnesių, vienas iš išvadų teksto elementų buvo oro gynybos sistema NATO rytiniame flange. Aš manau, kad šis įvykis, kurį mes dabar patyrėme, visu aktualumu verčia mus galvoti apie tai, kaip greičiau įgyvendinti šį principą, kurį mes įtvirtinome deklaracijoje“, – nurodė prezidentas.
Jis tikisi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Aljansas gebės pademonstruoti pažangą šioje srityje.
Tokių incidentų gali būti daugiau
Jeigu Rusija ir toliau eis šituo keliu, G.Nausėda neatmetė, kad tokių incidentų, kaip antradienį Lenkijoje, gali būti daugiau.
„Nenoriu gąsdinti, bet tai yra pirmiausia pačios Rusijos išprovokuota grėsmė – bendrai padidėjusi grėsmė, į kurią mes privalome reaguoti tam, kad užtikrintume savo žmonių saugumą“, – akcentavo jis.
Karinės grėsmės vertinimas, pasak prezidento, iš esmės yra nepakitęs.
„Kitaip tariant, grėsmė yra padidėjusi, bet ji padidėjo jau anksčiau“, – pabrėžė jis.
G.Nausėda kalbėjo, kad nepaprastosios padėties sąlygomis imtasi visų reikiamų priemonių, reikalingų adekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją.
Prezidentas patikino, kad tiek dėl karinės grėsmės, tiek dėl kritinės infrastruktūros apsaugos veiksmai Lietuvoje yra padaryti.
Naujų ypatingų žingsnių, nukreiptų į kritinės infrastruktūros apsaugą nebuvo padaryta.
„Nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama. Tačiau mes tikrai sieksime visomis išgalėmis, kad NATO lygiu būtų priimti sprendimai ir atkreiptas didesnis dėmesys jau naujų aktualijų kontekste rytiniam NATO flangui ir jo bendrajam saugumui. Tai šiandien yra nepaprastai svarbu. NATO dangus turi būti apsaugotas 100 procentų“, – kartojo jis.
Kartu G.Nausėda pabrėžė, kad tikimybė, jog tokios raketos, kaip pataikiusi į Lenkijos teritoriją, gali atskristi iki Lietuvos, yra labai maža.
Vis dėlto jis priminė nestabilią kaimynystę su Baltarusija.
„Agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja ne tiktai Rusija. Ir skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja ir Rusijos satelitas Baltarusija. Štai kodėl tokie incidentai gali atsitikti tose vietose.
Bet dar kartą pasikartosiu, kad šiandien tikimybė, jog kažkas panašaus gali atsitikti Lietuvos teritorijoje, dėl labai suprantamų techninių priežasčių, dėl atstumų ir kitų dalykų yra minimali“, – komentavo valstybės vadovas.
Prioritetas – oro gynyba
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po susitikimo žurnalistams sakė, jog NATO konsultacijų „pagrindinis prioritetas“ bus oro gynybos elementai ties Lenkijos ir Ukrainos siena, tačiau žadama kelti klausimą ir dėl kitų kaimyninių šalių.
„Kalbėsime ir apie visą NATO rytų flangą, mes irgi esame pafrontės šalis šia prasme – turint omenyje visą Kaliningrado geopolitinę situaciją, Baltarusijos integraciją į Rusiją, siekiant išvengti panašaus pobūdžio incidentų, mums turėti tokias sistemas būtų strategiškai svarbu. Be to, mes apie tai kalbame jau ne vienerius metus“, – sakė komiteto pirmininkas.
Pasak L.Kasčiūno, tai greičiausiai bus ir viena iš svarbiausių NATO susitikimo Vilniuje temų.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, po incidento Lenkijoje rytinio NATO flango oro gynybai gali būti skiriamas didesnis dėmesys.
„Aš manau, kad viena iš tokių galimų pasekmių gali būti ir turėtų būti rytinio flango oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas naujomis, papildomomis sistemoms“, – teigė ministras
Pasak jo, sąjungininkai žino, kiek šių pajėgumų yra regione ir jų turėtų būti daugiau.
„NATO reikia, kad ji būtų efektyvi ir gebėtų ginti paribio ir oro erdvę, ir gyventojus. Šiuo atveju tų pajėgumų – ir tai niekam ne paslaptis, mes seniai konstatavome ir visi tą žino, NATO be abejonės į tai atkreipia dėmesį – kad oro ir priešraketinės gynybos pajėgumo mūsų regione tiesiog trūksta. Jie yra, bet nėra pakankami“, – konstatavo ministras.
„Madrido summito sprendimai pirmiausia turėtų būti įgyvendinti iki galo“, – teigė jis.
Sprogo Rusijos gamybos raketos
Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą, Kyjivo duomenimis, paleido apie šimtą raketų, taikydamosis į energetikos infrastruktūrą.
Per šias atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas. Apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių pranešė ir Moldova.
Tuo metu Lenkija trečiadienį naktį patvirtino, kad viena rusų raketa nukrito jos teritorijoje – prie sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime.
Incidentas pareikalavo dviejų žmonių gyvybių.
Pranešama, kad raketą užfiksavo Lenkijos oro erdvėje buvęs NATO lėktuvas.
Viena iš keliamų incidento versijų – „pasiklydusi“ į Ukrainą iš Baltarusijos paleista raketa.
Neatmetama galimybė, kad Lenkijoje galėjo nukristi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.
Varšuva taip pat nurodė didinanti karinės parengties lygį, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Po antradienio sprogimų Lenkijos pasienyje šalies vadovai – prezidentas ir premjeras – naktį surengė spaudos konferencijas.
Tiek prezidentas Andrzejus Duda, tiek ir ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ragino išlikti ramiems.
„Nėra neginčijamų įrodymų, kas paleido šią raketą“, – sakė A.Duda.
Kiek anksčiau šalies Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad sprogusios raketos – Rusijos gamybos.
