Kritika – iš politologo lūpų
Į planus trumpinti privalomąją karo tarnybą praėjusią savaitę sureagavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Deividas Šlekys.
Kartu jis pažėrė ir kritikos valdžiai dėl to, jog neinformuoja apie tikrąją šaukimų padėtį.
„Kur būtų galima papriekaištauti politiniams lyderiams, tai už tai, jog iki galo neinformuoja visuomenės apie tai, kokia tikrai yra situacija su privalomuoju šaukimu. O situacija kasmet prastėja“, – rašė D.Šlekys.
-
Po mokyklos – į kariuomenę? Įspėja, kad nežengus šio žingsnio bus padaryta nepataisoma žala
-
Pasitikrinkite: paskelbti oficialūs 2023 m. karo prievolininkų sąrašai
-
I.Šimonytė: šauktinių reformą Vyriausybė svarstys artimiausiu metu
-
Reformuojant šaukimą į kariuomenę G.Nausėda ragina eiti link visuotinės gynybos principo
Jo teigimu, savanoriškai norinčiųjų atlikti tarnybą gretos mažėja, taip pat į tarnybą neateina ir privaloma tvarka šaukiami jaunuoliai.
„Liūdna, bet pernai, net karo Ukrainoje kontekste nepavyko į tarnybą pakviesti nustatyto skaičiaus jaunuolių. Tiesiog neatvyko į tarnybos vietą“, – teigė politologas.
Anot jo, šaukimo sistema stringa ir tai nėra Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ar kariuomenės kaltė, tai – „visos valstybės ir visuomenės požiūrio klausimas“.
„Ar mokytojai mokyklose remia, skatina jaunuolius rimtai svarstyti apie karinę tarnybą? Ar labiau gąsdina sakydami, jog tiems, kurie prastai mokysis, prastai išlaikys brandos egzaminus, beliks tik į kariuomenę eiti? Ar namie, kalbėdami su savo vaikais, giminaičiais juos drąsinam ir skatinam rimtai svarstyti tarnybą kariuomenėje, ar atvirkščiai, darome viską, kad taip nenutiktų?“, – svarstė ekspertas.
„O kiek esame padarę išlygų: studentai, sportininkai, ūkininkai ir t. t. Faktas lieka faktu, norinčių tarnauti mažėja, o tai tikrai atsiliepia ir tarnybą atliekančių motyvacijai“, – pridūrė jis.
15min bandė susisiekti su politologu ir paklausti, kokiais skaičiais jis remiasi, tačiau nepavyko.
Ką sako skaičiai?
Dėl to 15min kreipėsi į Lietuvos kariuomenę ir paprašė statistinių duomenų apie pašauktus ir tarnybą pradėjusius jaunuolius.
Pateikiame duomenis, kuriuos gavome iš kariuomenės.
Iš statistikos matyti, kad VU TSPMI politologas yra teisus – privalomąją karo tarnybą jau nuo 2017 metų pradeda mažiau jaunuolių, nei buvo pakviesta.
2017 metais – 30 jaunuolių mažiau, 2018 metais – 189, 2019 metais – 130, 2020 metais – 476, 2021 metais – 777, o pernai – 274.
Jeigu lygintume su paskirtais į tarnybą jaunuoliais, situacija būtų dar prastesnė.
Vis dėlto, statistika rodo, kad mažėjimas nėra nuoseklus.
Akivaizdu, kad 2020 ir 2021 metais šaukimus veikė COVID-19 pandemija.
Ji sutrukdė kai kuriems jaunuoliams pradėti tarnybą, nes tam tikru metu kariniai daliniai šauktinių nepriėmė dėl koronaviruso plitimo rizikos.
Tačiau kyla klausimų – kokios priežastys lėmė, kad mažiau šauktinių nei buvo planuota pakviesti tarnybą pradėjo pernai? Kodėl prireikė keisti šaukimo sistemą?
Kodėl jaunuoliai neatvyksta?
Kariuomenės teigimu, dažniausiai jaunuoliai į tarnybą neatvyksta dėl laikinų sveikatos sutrikimų – ligų ar traumų, taip pat dėl nenumatytų asmeninių (šeiminių) aplinkybių.
Dar vieni priežasčių nenurodo ir, anot kariuomenės, „tikriausiai tiesiog nenori atlikti konstitucinės pareigos Tėvynei“.
Vis dėlto, kai kuriuos šauktinius gali pasivyti baudos ir netgi laisvės atėmimas.
Pasak kariuomenės, šauktinių paieška skelbiama tada, kai jie praleidžia nurodytą terminą susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu ir nepateikia savo kontaktinių duomenų.
Už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti skirta bauda nuo 60 iki 210 eurų, už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą – bauda nuo 280 iki 450 eurų.
Tuo metu už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
„Vengia atlikti tarnybą“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išskiria keletą priežasčių, kodėl tarnybą realiai pradeda mažiau jaunuolių nei ketinama pakviesti.
Jo teigimu, „nemaža dalis“ yra netinkami dėl sveikatos, tačiau kai kurie jos vengia.
„Dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti. Paskyrus į dalinį, paskutinę dieną „suserga“, gauna nedarbingumą ir neatvyksta į dalinį, jei nedarbingumas užtrunka, nebėra prasmės tokio jaunuolio siųsti į dalinį, nes mokymo ciklas jau būna prasidėjęs, o rengti atskirą ciklą vėluojantiems trūksta pajėgumų“, – 15min pasakojo parlamentaras.
Anot jo, privalomajai karo tarnybai trūksta patrauklumo.
„Reikia tobulinti motyvacinę sistemą, stiprinti pilietinį patriotinį ugdymą mokykloje, supažindinti su karo tarnybos įdomybėmis. Aprūpinimas kariuomenėje gerėja, tačiau dar yra daug erdvės tobulinti tarnybos patrauklumą ir motyvacinę sistemą“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Kas skirtumą lėmė pernai?
Pasak Seimo nario, pernai tarnybą pradėjo mažiau jaunuolių nei buvo planuota pakviesti visai ne dėl karo Ukrainoje.
„Priežastys panašios kaip ir ankstesniais metais. Pernai apie 500 jaunuolių tarnybą pradėjo daugiau nei 2021 metais“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Jis taip pat tvirtino, kad realiai tarnybą pradedančių šauktinių skaičių konkrečiais metais gali lemti ir kariuomenės tuo metu turima infrastruktūra.
„Nors pastaruoju metu į infrastruktūrą daug investuojama, tačiau jos sukūrimo procesas užtrunka, o turima infrastruktūra dar reikia dalintis su čia esančiais sąjungininkais“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Be to, pastaraisiais metais auga profesinės karo tarnybos karių skaičius“, – pridūrė jis.
Laiko stumdymas?
Pasak politologo D.Šlekio, jo kalbinti šauktiniai dažniausiai pasakoja apie „įdomius 6 mėnesius“, o visa kita „pakibę ore“ ir labiau „laiko stumdymas“.
Jis pabrėžia, kad kasmet 9 mėnesių karo tarnyba jaunuoliams gali būti skirtinga, tačiau svarsto ir apie galimas paskutinių „neįdomių“ mėnesių tarnyboje priežastis.
Anot VU TSPMI politikos eksperto, per pirmus 6 mėnesius jaunuoliai įgyja individualius įgūdžius ir kolektyvinį skyriaus lygmens parengimą, tačiau po to einantis būrio rengimas yra „tarsi tų pačių procedūrų kartojimas, tik didesnės komandos sudėtyje“.
Taip pat, pasak D.Šlekio, 3 mėnesių galbūt nepakanka paruošti karių veikti didesnių vienetų sudėtyje, įgauti labiau specializuotų žinių ir įgūdžių.
Jis, be kita ko, sakė neskubantis neigiamai ar skeptiškai vertinti siūlymo trumpinti karo tarnybą iki 6 mėnesių.
Kiekviena sistema turi ir privalumų, ir trūkumų
Tuo metu L.Kasčiūnas, paklaustas apie siūlymus trumpinti privalomąją karo tarnybą, sako, kad kiekviena sistema turi ir privalumų, ir trūkumų.
Anot parlamentaro, viena vertus, pusmečio tarnyba leistų lanksčiau suderinti piliečio pareigą su karjeros planais.
„Jaunuoliams ir jų šeimoms sutrumpėtų išsiskyrimas ir „iškritimas“ iš savo socialinės aplinkos. Grįžę po tarnybos jaunuoliai lengviau adaptuotųsi įsiliedami į civilinį gyvenimą. Tikėtina, kad jaunimas ir visuomenė palankiau žiūrėtų į 6 mėnesių tarnybą negu 9 mėnesių“, – teigė NSGK vadovas.
Vis dėlto, dėl trumpesnės tarnybos gali nukentėti pasirengimo kokybė.
Tačiau, pasak parlamentaro, galima rasti būdų tą pasirengimą tęsti, pavyzdžiui, savanoriškai tarnauti 3 mėnesius, praėjusius 6 mėnesių privalomajai tarnybai.
„Yra daug erdvės idėjoms, inovatyviems sprendimams ir tolesnėms diskusijoms ieškant geriausio varianto ir siekiant suderinti valstybės gynybos interesus ir jaunimo bei visuomenės lūkesčius, ir galimybes“, – pabrėžė Seimo narys.
Pasak jo, dar vienas trumpesnės tarnybos privalumas – didesnio karinio rezervo formavimas.
Privalomoji karo tarnyba daliai jaunuolių atnaujinta 2015 metais, kilus susirūpinimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje.
Šiuo metu tarnauti šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, taip pat tokia prievolė tenka ir vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
