– Dažnai homofobinių įsitikinimų turintys žmonės sako: „Jūs būkite, bet kam čia demonstruotis“. Tad kam yra reikalingas „Lithuanian Pride“ renginys? Kam svarbu „parodyti“ visuomenei save? Kokie yra pagrindiniai tikslai ir vertybės, kurias šių eitynių metu siekiama pabrėžti? – jarmo.net pasiteiravo Eglės Kuktoraitės.
– LGL surengė pirmąjį LGBT Pride festivalį Lietuvoje „Vaivorykštės dienos“ dar 2007 m. gegužę, o nuo 2010 metų organizuoja „Baltic Pride“ renginius.
Ryškėjant LGBT bendruomenės poreikiui apie LGBT žmogaus teisių iššūkius kalbėti dažniau nei kartą per trejus metus, LGL 2024 ir 2026 metais Vilniuje organizuos LT Pride festivalį, o 2025 metais į Vilnių sugrįš tradicinis „Baltic Pride“ festivalis.
Džiaugiamės, kad, laikantis tradicijų, nuo 2024 metų Lietuvoje kasmet vyks LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų tarptautinis žmogaus teisių ir kultūros festivalis „LT Pride“, kuris 2025 m. gaus garbingą „Baltic Pride“ titulą, o vėliau, plėtojant strateginę partnerystę su Vilniaus miesto savivaldybe, socialiai atsakingomis įmonėmis bei LGBT bendruomenėmis varžysis dėl „EuroPride“ titulo.
„Lithuanian Pride“ renginiai visuomenei siunčia aiškią žinutę: LGBT asmenys yra mūsų visuomenės dalis, nuo 1993 metų reikalaujanti lygybės. LGL organizuojamų eitynių šūkis nesikeičia nuo 2010 metų: žygiuojame už LGBT žmonių lygybę. Taigi siekiame ne tik trumpalaikių politinių tikslų, bet ir ilgalaikio tikslo užtikrinti LGBT žmonių lygybę visose gyvenimo srityse.
Džiaugiamės pastebėdami LGBT bendruomenės eitynių poveikį: visuomenė tampa atviresnė, eitynėse dalyvauja ne tik pavieniai asmenys, bet ir LGBT žmonių lygybę palaikančios organizacijos ir įmonės. Kasmet organizuojamos eitynės vis labiau prisidės prie LGBT asmenų matomumo visuomenėje bei LGBT bendruomenės veikimo viešojoje erdvėje normalizavimo.
„Lithuanian Pride“ eitynės sudarys galimybes ne tik protestuoti prieš LGBT asmenų nelygybę visuomenėje, bet ir švęsti mūsų bendruomenės atsparumą, bendrystę ir kultūrą.
Kviečiame prisijungti prie „Lithuanian Pride“ renginio ir sekti naujienas soc. tinkluose.
Be jau anksčiau minėtų tikslų, renginys siekia Lietuvoje plačiau paskleisti birželio kaip pasaulinio Pride mėnesio idėją. Žinome, kad daug užsienio kapitalo įmonių darbuotojų išradingai pamini lygybės ir įvairovės pripažinimo darbo vietose svarbą bei iniciatyvas Pride mėnesio metu. Socialiai atsakingos įmonės, kurios remia festivalį, praktiškai įgyvendina lygių galimybių politiką. Todėl festivalis suteikia platformą apie tai informuoti visuomenę ir LGBTIQ bendruomenes.
– Kaip eitynės prisideda prie Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės matomumo ir pripažinimo?
– „Lithuanian Pride“ eitynės suteiks galimybę ne tik reikalauti lygių teisių, bet ir švęsti mūsų bendruomenės atsparumą, bendrystę ir kultūrą. Norėtume pasinaudoti proga pakviesti grupes nuo 5 asmenų, dalyvausiančias su bendra atributika, suskubti užsiregistruoti.
Birželio 7 d. 09:30 – 15:00 val. organizuosime svarbų LGBT teisėms renginį – tarptautinę konferenciją „LGBTQI+ įtraukusis švietimas įvairovę skatinančioje visuomenėje“, kuri vyks Vilniaus miesto savivaldybės konferencijų salėje.
Tarptautinis bendradarbiavimas, keitimasis gerąja patirtimi, bendradarbiavimas su sprendimus priimančiais asmenimis, akademinėmis bendruomenėmis ir įtraukaus verslo atstovais yra būtinas norint išspręsti sudėtingą patyčių prieš LGBTQI+ moksleivius ir prastos mokyklos emocinės atmosferos problemą.
Šių metų išskirtinis bruožas – didelis drag kultūros bendruomenės matomumas ir aktyvumas. Nevaržomas kūrybiškumas atsiskleis ne tik Balaganza ir Dramatica renginiuose Soho klube, bet ir ant didžiosios baigiamojo koncerto scenos. Išvysime naujų Lietuvos drag žvaigždžių ir pasaulinio Drag Race šou nugalėtojų ir dalyvių – nuo Rita Baga iš Monrealio iki Sederginne – iš Amsterdamo.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate organizuodami LGBTQ+ tematikos renginius Lietuvoje?
– 2022 m. Pride teatralizuotą renginį „Pasididžiavimo balsai“ turėjome perkleti į Vilnių, nes Kauno valstybiniai teatrai ir kultūros centrai boikotavo mūsų prašymus išnuomoti salę Kaune – Europos kultūros sostinėje.
Taip pat kiekvieną kartą organizuodami „Pride“ renginius vis dar susiduriame su tvaraus finansavimo problema, institucinio rėmimo stoka. Taigi surinkti lėšų padengti renginių kaštus vis dar lieka iššūkiu.
Kartu su policijos pareigūnais jau ištobulinome veikimo per didžiuosius „Pride“ renginius algoritmus, tad dėl dalyvių saugumo iššūkių jau nebekyla.
– Kaip „Lithuanian Pride“ skatina teigiamą Lietuvos visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę? Juk dažnai girdime pasakymus: „kam čia afišuotis, anksčiau jų buvo, bet niekam jie netrukdė“.
– LGBT asmenys egzistavo visais laikais, tačiau dėl persekiojimo buvo nustumti į visuomenės paraštes. „Baltic Pride“ renginiai prisidėjo prie Lietuvos visuomenės laisvėjimo, besikeičiančio požiūrio į LGBT asmenis. LGBT asmenys jau gali laisviau imtis aktyvizmo, būti atviri, burtis ir kovoti už savo teises. Tikimės, kad „Lithuanian Pride“ renginiai suteiks ir pastovumo, nes bendruomenė žinos, kad kiekvieną birželį Vilniuje vyks didžiausias žmogaus teisių renginys.
– Kaip sekasi bendradarbiauti kitomis organizacijomis ir institucijomis organizuojant eitynes? Ar nesusiduriate su pasipriešinimu, kliūtimis?
– Nuo 2016 metų LGL organizuodama „Baltic Pride“ eitynes jau nebesusiduria su instituciniu pasipriešinimu ar kliūtimis. Eitynėse nebefiksuojama ir incidentų. Vis dėlto išliekame budrūs.
Džiaugiamės sėkmingai plėtojama strategine partneryste su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis organizacijomis bei socialiai atsakingo verslo atstovais.
Šį mėnesį organizuosime susitikimą, į kurį pakviesime LGBT bendruomenių atstovus, aptarsime kaip bendruomenės gali prasmingai dalyvauti „Lithuanian Pride“ ir įgyvendinti savo iniciatyvas.
Organizuojant „Lithuanian Pride“ tradiciškai didelį dėmesį skirsime ir savanorystei. Susidomėjusius savanoryste „Lithuanian Pride“ kviečiame kreiptis į mūsų savanorių koordinatorę Violetą el. paštu violeta@gay.lt.
– Kokią įtaką turėjo ankstesnės „Pride“ eitynės Lietuvos visuomenei, jos požiūriui į LGBTQ+ bendruomenę?
– Manau, kad pokytį geriausiai atskleidžia faktai. 2010 metais „Baltic Pride“ eitynėse dalyvavo 350 dalyvių, kuriuos pasitiko 2 000 kontrprotestuotojų minia. 2013 metais policijos pareigūnai užtikrino 1 000 dalyvių saugumą areštuodami 30 viešosios tvarkos pažeidėjų.
2016 metais „Baltic Pride“ eitynės vyko Gedimino prospekte, jose dalyvavo apie 5 000 dalyvių, joms priešinosi 50 kontrprotestuotojų, kurie atrodė vieniši ir sutrikę. 2019 metais eitynėse dalyvavo 10 000 dalyvių, 2022 metais – iki 20 000 dalyvių.
Tai rodo, kad visuomenė vis palankiau žvelgia į LGBT bendruomenės matomumą, o didesnis visuomenės palaikymas įgalina ir LGBT bendruomenės narius dalyvauti ir būti savimi.
– Kaip suprantu, leidimas renginiui jau išduotas? Kiek tikimasi dalyvių?
– Leidimą renginiui gavome pernai. Tikimės sulaukti 20 000 dalyvių, – teigė E.Kuktoraitė.
