Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, pas šeimos gydytoją pacientai turi patekti per 7 kalendorines dienas. Tačiau kai kurie tokių paslaugų laukė 15 dienų ir daugiau – 2019 metais ši dalis siekė 7 proc., 2020 metais – 4 proc., o 2021-aisiais – 8 proc.
„Yra šiek tiek padidėjimas, kai pacientai turi palaukti virš 2 savaičių. Tas irgi mus neramina“, – praėjusį trečiadienį per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Ji prognozavo, kad šįmet pas šeimos gydytojus bus dar sunkiau patekti, nes dėl COVID-19 išaugo jų darbo krūvis.
Šeimos gydytojų teigimu, visi laisvi laikai užimti kelioms dienoms į priekį, o per dieną tenka pakonsultuoti net apie 50–60 pacientų.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Rima Piličiauskienė 15min sakė, kad dėl padidėjusio krūvio gydytojai susidurs su pertekliniu mirčių skaičiumi ne tik dėl COVID-19.
„Dabar nuogąstavimai kyla ne tik dėl milžiniškų krūvių, kurie kartu su diagnozuojamomis virusinėmis ligomis didėja, bet ir dėl lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kurie praranda galimybę patekti pas šeimos gydytoją dėl didelės apkrovos“, – teigė gydytoja.
Daugiau skaitykite: Šeimos gydytojų kasdienybė lyg siaubo filmas: per dieną – 60 pacientų, du trečdaliai neregistruotų.
Išaugo psichiatro paslaugų poreikis
Praėjusiais metais eilės labiausiai pailgėjo pas gydytojus odontologus – 2019 metais laukiančių tokių paslaugų 15 dienų ir ilgiau buvo 24 proc., 2021 metais – 32 proc. pacientų.
„Viena iš priežasčių – planinių paslaugų stabdymas 2020 metais“, – teigė O.Vitkūnienė.
Įstatymas numato, kad pas gydytoją specialistą pacientai turi patekti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Tai užtikrinti pavyksta ne visose sveikatos priežiūros įstaigose.
Sunkiausia laiku gauti kardiologo paslaugas – 2019 metais 31 dieną ir daugiau tokių paslaugų laukė 33 proc. pacientų, 2021 metais – 38 proc.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Laukimo eilės pailgėjo ir pas neurologus, oftalmologus, ortopedus traumatologus, pulmonologus, psichiatrus, ypač – vaikų ir paauglių.
„Psichiatrijos dalyje yra išaugęs gydytojų ir psichologinių, psichiatrinių paslaugų poreikis, tai eilės pas gydytojus psichiatrus, ypač pas vaikų ir paauglių psichiatrus, didėja“, – pažymėjo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė.
„Kitose grupėse labai didelio pokyčio nėra, bet laukimo eilės yra pailgėjusios dėl susikaupusio poreikio konsultacijoms dėl pandemijos“, – pridūrė ji.
Ilgai tenka laukti tyrimų
2021-aisiais suprastėjo kai kurių brangiųjų tyrimų pasiekiamumas: 11 proc. sveikatos priežiūros įstaigų kompiuterinės tomografijos tenka laukti daugiau kaip 30 dienų, 29 proc. įstaigų daugiau kaip 30 dienų tenka laukti kompiuterinės tomografijos angiografijos, 36 proc. įstaigų daugiau kaip 30 dienų tenka laukti magnetinio rezonanso angiografijos, 41 proc. įstaigų daugiau kaip 30 dienų tenka laukti magnetinio rezonanso tomografijos.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
„Išaugo laukimo eilės dėl brangių tyrimų, ypač dėl planinės kompiuterinės tomografijos – iki 70 dienų, magnetinio rezonanso angiografijos – iki 144 dienų ir panašiai“, – pasakojo O.Vitkūnienė.
Tačiau ji pridūrė, kad „intervencijos, kurios reikalauja sprendimų čia ir dabar ir yra gyvybiškai svarbios, [jų prieinamumo] tendencijos išliko tokios pat, kalbant apie hemodializę ar kitas paslaugas“.
-
Lietuvoje vėl smarkiai išaugęs perteklinis mirtingumas: tokių skaičių nebuvo bent 20 metų
-
Nuo kitų metų – nauja gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
-
Lietuviai per dažnai atsiduria ligoninėse: kas ir kaip pagerintų sveikatą?
-
Šeimos gydytojų kasdienybė lyg siaubo filmas: per dieną – 60 pacientų, du trečdaliai neregistruotų
-
Tyrimas: suaugusiųjų psichologinė sveikata Lietuvoje sugrįžo į priešpandeminį lygį
Apibendrindama O.Vitkūnienė konstatavo, kad ambulatorinių paslaugų skaičius nuo 2019 iki 2021 metų mažėjo. Taip, anot jos, nutiko „dėl pandemijos valdymo elementų“.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojai kreipiasi į gydytojus ir konsultuojasi ypač dažnai.
„Mūsų gyventojai pas gydytojus eina vidutiniškai per metus 9,5 karto, lyginant Europos Sąjungos ir EBPO šalis. O vidutinis europietis – 6,5 karto.
Klausimas yra, ar galime gydytojui specialistui suteikti tokius įgaliojimus, kad per vieną–du vizitus galėtų pacientui padaryti tai, ką reikia, kalbam apie tokias išplėstines konsultacijas. Matome čia resursų pokyčiams“, – dėstė ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė.
Plės šeimos gydytojų komandas
Ministerija, pasak jos, šįmet žada skirti dėmesį sveikatos priežiūros paslaugų atsigavimui.
„Didžiausia problema, kad šiandien pacientai negali normaliai prisiskambinti ir jeigu prisiskambina – deklaruoti laikai, kada gali patekti pas gydytoją, netenkina nei visuomenės, nei sveikatos sistemos. Tad įstaigos įpareigotos nusistatyti aiškias pacientų registravimo tvarkas – informavimo, viešinimo, mažinti baimę gauti paslaugas“, – dėstė O.Vitkūnienė.
Didžiausia problema, kad šiandien pacientai negali normaliai prisiskambinti.
Taip pat, anot jos, buvo praplėstos slaugytojų ir akušerių teisės bei kompetencijos, atsirado mobilios komandos, teikiančios paslaugas rizikos grupės pacientams namuose.
„Toliau dirbame su pirminės sveikatos priežiūra dėl paslaugų masto, dėl kitų komandos narių įgalinimo. Tikrai matome poreikį, kad šeimos gydytojas negali dirbti vienas arba tik su slaugytoju. Reikia jiems daugiau ir atvejo vadybininkų, ir tam tikrų pagalbininkų“, – pasakojo O.Vitkūnienė.
Ministerija, jos teigimu, taip pat deda pastangas, kad šeimos gydytojams mažėtų administracinė našta, nuotolinės konsultacijos būtų diegiamos ne tik tarp gydytojų ir pacientų, bet ir gydytojų tarpe.
„Išlieka prioritetu pacientų, kai jie serga daugiau negu viena liga, valdymo modelio stiprinimas ir diegimas. Šiuo metu turime tik projektus, kurie yra išbandomi“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Rezidentams – pareiga atidirbti
Be to, anot jos, planuojama tobulinti pirminės sveikatos priežiūros finansavimo modelį, įtvirtinti priemonių, kurios padėtų darbuotojus pritraukti į sveikatos priežiūros specialybes.
Viena iš tokių – specialistų pritraukimo sveikatos netolygumams mažinti projektas. Pagal jį, rezidentams, įstojusiems į tam tikrą programą, 80 proc. rezidentūros kainos apmoka ES, likusią dalį – savivaldybės ar sveikatos priežiūros įstaiga.
Pasibaigus rezidentūrai, rezidentas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įsipareigoja dirbti dar 2 metus.
Kalbėdama apie Lietuvoje išaugusį mirčių skaičių, O.Vitkūnienė pažymėjo, jog tam įtakos turėjo ne tik COVID-19, bet ir kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos.
Mirčių kiekiai, susiję tiek su COVID-19, tiek ne su COVID-19, palietė kraujotakos sistemos ligas, skaičiai, pavyzdžiui, dėl hipertenzinės ligos, netenkina.
„Mirčių skaičiai, susiję tiek su COVID-19, tiek ne su COVID-19, palietė kraujotakos sistemos ligas, skaičiai, pavyzdžiui, dėl hipertenzinės ligos, netenkina. Jeigu 2020 metais mes turėjome 769 plius papildomas mirtis lyginant su trejų metų – 2016–2019 metų – vidurkiu, 2021 metais mirčių kiekis didėjo“, – teigė ji.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
O.Vitkūnienė svarstė, jog mirčių nuo hipertenzinių ligų skaičius išaugo dėl dviejų priežasčių: dėl COVID-19 poveikio vyresnių žmonių kraujagyslių sistemoms ir pademijos metu susipilnėjusios vyresnių žmonių hipertenzinių ligų medikamentinės kontrolės.
Padaugėjo mirčių nuo alkoholinių kepenų ligų
Taip pat žymiai padaugėjo ir mirusiųjų nuo cukrinio diabeto, demencijos.
Mirčių nuo alkoholinių kepenų ligų skaičius išaugo dvigubai, mirusių amžiaus vidurkis sumažėjo iki 52 metų.
Mirčių nuo alkoholinių kepenų ligų skaičius išaugo dvigubai, mirusių amžiaus vidurkis sumažėjo iki 52 metų.
„Panašu, jog tai galėjo lemti pasikeitę alkoholio vartojimo įpročiai pandemijos metu“, – teigė O.Vitkūnienė.
Mirčių nuo onkologinių ligų pandemijos laikotarpiu nepadaugėjo, per Žmogaus teisių komiteto posėdį nurodė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Tačiau, anot jos, per pastaruosius dvejus metus geroai išaugo vėliau nustatomų diagnozių skaičius.
Žmonės nebedalyvauja patikros programose, kitas aspektas – yra labai ilgas kelias pakliūti į onkologijos kliniką
„Pavyzdžiui, krūties navikų. Jeigu būdavo 2019 metais ankstyvose stadijose nustatoma didžioji dauguma ir buvo tik 33 proc. trečioj ar ketvirtoj stadijoj, jau 2021 metais šitokių susirgimų yra daugiau negu pusė – 57 proc. nustatyti.
Žmonės nebedalyvauja patikros programose, kitas aspektas – yra labai ilgas kelias pakliūti į onkologijos kliniką“, – pasakojo N.Čiakienė.
Nuotolinių konsultacijų žala
Ji teigė, kad daug vyresnių pacientų savo šeimos gydytojų yra nematę dvejus metus – iki šiol vyksta nuotolinės konsultacijos.
„Nei kraujo tyrimai daromi, nei kitos paslaugos daromos“, – pažymėjo POLA direktorė.
Be to, pasak jos, gydytojai nebuvo apmokyti, kaip vesti nuotolines konsultacijas.
Kalbėdama apie problemas ir jų sprendimo būdus, komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė siūlė mažinti perteklinių nemokamų konsultacijų pas gydytojus skaičius ir jas naikinti, didinti gydymo įstaigų informacinius pajėgumus, nes stringa e. sveikata ir pacientai turi laukti, taip pat – tobulinti „nedraugišką vartotojui“ registracijos į gydymo įstaigas sistemą.
