Seimo nariui „tvarkiečiui“ Petrui Gražuliui paprašius pertraukos iki kito posėdžio, už buvo 44 Seimo nariai, prieš – 53, bet penktadalio Seimo narių balsų užtenka, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, jei prašoma frakcijos vardu.
Seimo Savižudybių prevencijos komisijos inicijuotomis pataisomis siūlyta nustatyti, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Kartu buvo planuota pateikti Seimo narės „valstietės“ Dovilės Šakalienės rezoliucijos „Dėl vaiko apsaugos nuo smurto ir vaiko visapusiškai raidai saugios aplinkos užtikrinimo“ projektą, tačiau atidėjus projektą dėl fizinių bausmių vaikams draudimo parlamentarė pareiškė atsiimanti dokumentą, nes jo svarstyti nebėra prasmės.
„Rezoliucija buvo skirta tam, kad mes priėmę pataisas, kurios vieną kartą, po dvidešimt metų tempimo, pagaliau apibrėžtume smurtą prieš vaiką ir jo visas formas, mes galbūt bent keletą gyvybių galėtume realiai išgelbėti.
Kadangi aš 26 Seimo sesijas, 13 metų girdžiu vis iš naujo kokius nors argumentus, kodėl negalima uždrausti smurto prieš vaiką, milijoną argumentų, kurie yra demagogiški ir klaidinantys, kai painiojami vaiko norai ir poreikiai, kai aiškinama, kad fizinės bausmės padarė kažkam naudos, mes vis dar negalėsime kelis mėnesius iš komos būklėj gulinčių alkoholikų paimti neprižiūrėto ir alkano kūdikio, aš nematau jokios prasmės teikti šios rezoliucijos“, – sakė D.Šakalienė.
Savo pasisakymo metu ji taip pat kreipėsi į nuosekliai prieš tokias pataisas pasisakantį konservatorių Rimantą Joną Dagį, jį tildydama: „Pone Dagy, jūs jau padarėt labai daug per daug metų Seime, visaip kaip stabdėt visą šį procesą, patylėkite“.
Replikos teise pasinaudojęs R.J.Dagys savo ruožtu tvirtino, jog siūlymas priimti rezoliuciją buvęs D.Šakalienės „noras pasipuikuoti“.
„Sveikinu atsiėmus rezoliuciją, kuri yra noras pasipuikuoti. Negaliu nereplikuoti gerbiamai kolegei, kuri kaip taisyklė mėgsta pateikti savo interpretacijas mano atžvilgiu, primenu, kad deinstitualizacijos (vaikų namų) procesą pradėjau aš būdamas ministru, ir esu lygiai taip pat bendraautorius smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto, be kurio jūs iš viso nieko negalėtumėt daryti. O kad jūs norite ant vaikų nelaimių arba intervencijos į šeimą nuvažiuoti į dangų, čia jau jūsų reikalas“, – sakė R.J.Dagys.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Seimas priėmė 2011 metais ir jis įsigaliojo po pusmečio, iki tol be raštiško nukentėjusiojo skundo pareigūnai praktiškai negalėjo pradėti tyrimo dėl smurto šeimoje, o ir pradėjus tyrimą smurtautojas galėjo likti gyventi namuose su auka.
Svarstant įstatymą, R.J.Dagys su keliais kolegomis siūlė nustatyti, kad pirmą kartą įkliuvęs smurtautojas atsipirktų oficialiu įspėjimu, o įpareigojimas smurtautojui išsikelti ir kitos priemonės būtų taikomos, tik jei smurtas šeimoje pasikartotų arba „nukentėjęs asmuo yra nėščia moteris, neseniai pagimdžiusi moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis“. Seimas tokiai išlygai nepritarė.
Seime buvo svarstomi keli įstatymų projektai, skirti kovai su smurtu šeimoje, ir diskusijas Seimas baigė priimdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą įstatymą.
Ankstesnių kadencijų parlamentarai taip pat svarstė iniciatyvas uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau jos taip ir nebuvo priimtos. Pataisų kritikai paprastai argumentuodavo, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Praėjusią kadenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, tačiau jį Seimas grąžino tobulinti.
