„2016 m. Europos Komisijos patvirtintame susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše įrašytos 37 invazinės gyvūnų rūšys. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis rūšių, įtrauktų į šį sąrašą, leidžiama tik gavus atitinkamą leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, nes už neteisėtą jų laikymą skiriamos baudos“, – rašoma Nacionalinio lankytojų centro feisbuko paskyroje.
Nutrija – taip pat invazinė rūšis, kurią Dubysos pakrantėje prie Ariogalos miesto pamatė gamtos stebėtojas Arnoldas Velička. Pastebėtos nutrijos spalva – neįprasta, mat dažniausiai nutrijos būna pilkai rusvos spalvos, su juodos spalvos akuotais. Taip pat neįprasta tai, kad gyvūnas buvo visai nebaikštus.
„Nutrijos natūraliai paplitusios Pietų Amerikoje, o į Europą buvo atvežtos XIX a. pabaigoje ir laikomos dėl mėsos ir kailio. Šis graužikas sveria 5–9 kg, gyvena apie 8 metus. Per metus atsiveda dvi vadas po 5–6 jauniklius. Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų jos stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa urvus. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais. Jeigu trūksta sultingų augalų, nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmų lapus ir jaunų šakelių žievę. Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, tad nuėda didelius augalų plotus. Toks nutrijų maitinimasis, rausimas sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis. Nutrija neprisitaikiusi gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir plaukia, bet nesiorientuoja vandenyje po ledu. Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį ir skersvėjus. Nors Lietuvos gamtinės sąlygos nėra palankios nutrijoms, tačiau žinomi į gamtą patekusių graužikų sėkmingi veisimosi atvejai“, – rašoma feisbuko įraše.
