„1991 m. Sausio 13-osios dienos aukos jautriai pagerbiamos Šv. Mišiose, vėliau minėjimas vyksta lauke, kuomet visi drauge gieda Lietuvos himną, trumpai video pagalba prisimenama Sausio 13-osios įvykiai, jie pagerbiami tylos minute. Vėliau uždegami 14-olika didelių laužų, skirtų simboliškai atminti 14-olika žuvusiųjų. Naujųjų technologijų dėka Lietuvos vėliavos spalvos atkartojamos ir danguje, kad žmonės iš toli pamatytų ir pajustų tą dvasią“, – rašoma organizatorių pranešime.
Pasak organizatorių, prisiminti 1991 m. Sausio 13-osios įvykius prie Šv. Jono Pauliaus II koplyčios kasmet atvyksta laisvę branginantys parapijiečiai, svečiai, žuvusiųjų artimieji.
Šalia laužų susirinkusi minia dalijosi jautriais prisiminimais, svarstė, ką šiandien reiškia žodis „laisvė“. Pasivaišinę arbata svečiai buvo kviečiami aplankyti Šv. Jono Pauliaus II koplyčioje veikiančią laikraščių, kuriuose vaizduojami 1991 metų Sausio 13-osios įvykiai, parodą. Atminties laužų uždegimo ceremonijoje dalyvavo žuvusiųjų Tito Masiulio bei Apolinaro Juozo Povilaičio artimieji.
„Brolis Apolinaras buvo penkeriais metais už mane vyresnis. Tuo metu gyveno Vilniaus Lazdynų mikrorajone. Ugningai stojo ginti Lietuvos. Su visa šeima budėdavo prie Spaudos rūmų, Seimo, televizijos bokšto. Kai tik prasidėjo tie įvykiai, tai prie Spaudos rūmų buvo apdaužytas bananais...
O tą vakarą jie buvo prie Aukščiausios Tarybos, sušalę grįžo namo ir ruošėsi miegoti, kai per radiją išgirdo kvietimą atvykti. Jis užsimetė ant savęs viską, ką turėjo, ir išbėgo. Pakeliui sutiko kaimyną, su kuriuo ir nuvyko. Tuo metu jau važiavo tankai. Žuvo jis prie pat įėjimo į televizijos bokštą. Kaip žuvo sunku pasakyti... Kažkas lyg matė, kad jis netyčia atsitrenkė į rusų kareivį, o šis atsisukęs jį stumtelėjo ir paleido savo... Taip brolis ir negrįžo.
Tuo metu prie televizijos budėjome, kai pasklido kalbos, kad jau žūsta žmonės. Ryte žmoną pakvietė atpažinti kūną. Liūdną žinią ji parnešė į namus... Mes kilę iš Suvalkijos kaimo, užaugome gražioje aplinkoje. Apolinaras be galo mylėjo Lietuvą, buvo labai dvasingas, ryžtingas, domėjosi filosofija, buvo ypatingas“, – 15min pasakojo tragiškai žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sesuo Janina Barčienė.
Į minėjimą atvykęs 2-osios rinktinės Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pavaduotojas kapitonas Remigijus Mikalauskas 15min pasakojo, kad Sąjūdžio mitingų dvasia ir Sausio 13-osios įvykiai lėmė tai, kad tuo metu keturiolikmetis jaunuolis ateityje pasirinko kario kelią.
„Tuo metu buvau keturiolikos. Tėtis ir brolis išvažiavo prie Parlamento. Namuose kartu buvo ketveriais metais jaunesnė sesutė ir mama. Buvo labai baisu. Gaudėme radijo signalus, kurie nuolat nutrūkdavo. Girdėjome, kad pasaulis reaguoja, bet kaip dabar suprantame, reakcijos faktiškai nebuvo... Mes buvome Sovietų Sąjungos sudėtyje. Atėjo žinia, kad ruošiasi pulti Aukščiausiąją Tarybą, mama verkė. Tėtis ir brolis grįžo nuo Sausio 13-osios praėjus dar kelioms dienos. Sunku viską atpasakoti. Žiūrėdamas į dabartinį jaunimą, kuris čia yra, sakau: šaunuoliai, kad dainuoja, kad nėra tų baimių, kurios buvo tada“, – prisiminimais dalijosi 15min pašnekovas.
