Istorija – nuo XV a.
Ši vieta minima dar XV a. pirmoje pusėje. O XVII a. valda tampa Kirdėjų giminės nuosavybe, jie rūmus vadino „mūriniu namu“.
Per amžius rūmų savininkai keitėsi, nukentėjo tiek po Maskvos karo (1654–1661), tiek švedmečiu 1701–1717 m., kuomet buvo apleisti.
1725–1740 m. rūmai trečią kartą rekonstruoti, pastatas augo šiaurės kryptimi. Dar po kelių dešimtmečiu, 1786 m., Edukacinė komisija nupirko sklypus su pastatais Universiteto botanikos sodui. Rūmai vėl rekonstruojami, juose apsigyvena universiteto profesoriai.
XIX–XX a. iš generalgubernatoriaus rūmus išsinuomojo pirklys I.Šumanas ir įrengė restoraną. Vėliau čia įrengti butai.
Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeninei veiklai. O atgavus nepriklausomybę, 1993-1997 metais jame veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“.
-
Vilniaus politikų dilema: geriau dar keleri metai teismų ar atnaujintas pastatas miesto centre
-
Vilniaus savivaldybė siekia atsiimti Kirdiejų rūmus, verslininkams nesutvarkius patalpų
-
Sostinės širdyje esančius Kirdiejų rūmus planuoja išnuomoti Vilniaus miesto muziejui
-
Vilniaus Kirdiejų rūmų sutvarkymui ir įveiklinimui – keturios architektūrinės idėjos
Tvora nugriuvo praeivių akyse
Pastaraisiais metais miesto centre esantys rūmai labiau gąsdina išdaužytais langais bei byrančiomis sienomis, nei žavi. O pastarosiomis dienos – dar ir sugriuvusia tvora, kuri slėpė taip pat apleistą kiemą nuo pašalinių, einančių per parką, akių.
Vaizdais, kaip atrodo ką tik nugriuvusi tvora, Vilniaus istorijai skirtoje grupėje pasidalijo vienas praeivis. Anot Antano, „ką tik griuvo siena, teko smarkiai išsigąsti“. Komentaruose jis buvo patikslintas, kad griuvo ne siena, o tvora.
Tie griuvėsiai žmonėms akis badė ir kelios dienos po įvykio, niekas tuoj pat nesuskubo jų tvarkyti. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė žada, kad čia susitvarkys. Tiesa, pačios tvoros kaip ir nėra ko gailėti – anot savivaldybės, ji nebuvusi autentiška, nėra saugoma kultūros paveldo, tad planuojama ją keisti metaline tvora.
Idėja projektui yra
Apie tai, kad tvoros nebeliks, nurodoma ir projekte, kuris buvo atrinktas kaip geriausias architektūrinio konkurso pernai kovą metu. Konkursas surengtas apsisprendus, kad Kirdiejų rūmai bus skirti įkurdinti Vilniaus miesto muziejų, šiuo metu besiglaudžiantį Vokiečių gatvėje.
Geriausia, anot konkurso vertintojų, yra MB „Dukart jot“ autorių V.Buinevičiaus, J.Jurgelio, V..Bieliūno ir L.Valančiūno idėja „Sluoksniai“.
„Sluoksnių“ idėja – kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Anot idėjos autorių, patys Kirdiejų rūmai yra lyg eksponatas lankytojams. Nugriovus esamą mūrinę tvorą šiaurinėje pusėje architektai siūlo įrengti naują ažūrišką metalo tvorą, o išilgai palei tvorą – lengvų konstrukcijų paviljoną nedideliems renginiams, lauko ekspozicijoms, dirbtuvėms, poilsiui, darbui, lauko kavinei, skaityklai“, – pasibaigus konkursui pranešime rašė Vilniaus miesto savivaldybė.
Šių metų vasarį paskelbta, kad pasirašyta projektavimo sutartis dėl Kirdiejų rūmų komplekso (pagrindinio pastato, oficinos, vežiminės, kiemo ir tvoros) sutvarkymo bei įveiklinimo.
„Reprezentacinėje vietoje įsikūrę Kirdiejų rūmai jau seniai laukė atnaujinimo, o Vilniaus muziejui – kaip šiuolaikiškam, atviram bei patogiam sostinės pažinimo kultūros centrui – tai itin tinkama vieta įsikurti“, – savivaldybės pranešime spaudai, išplatintame vasario antroje pusėje, cituojama projektą kuruojanti sostinės vicemerė Simona Bieliūnė.
Iškart po projektavimo sutarties pasirašymo prasidės projektavimo darbai, juos valdys Vilniaus vystymo kompanijai.
Planuojama, kad įgyvendinus projektą pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, edukacijų erdvė ir skaitykla. Antrasis aukštas bus skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai.
Trečiajame aukšte, palėpėje, veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė. Vežimine vadinamame pastate vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemą ketinama pritaikyti lauko renginiams.
Projektą numatoma įgyvendinti per 3 metus, iš kurių projektavimo etapui bus skirta 16 mėnesių. Projektavimo kaina sieks 379 tūkst. eurų. O viso projekto, į kurį įeina pastatų komplekso rekonstrukcija, interjero su baldais įrengimas, tvoros ir sklypo sutvarkymas, įgyvendinimo kaina planuojama bus 5,4 mln. eurų.
