Taip ji išreiškė paramą moteriai, kuri nusprendė stovėti prie Prezidentūros ir apie save priminti tol, kol šalies vadovas pagaliau pasikalbės apie niekur nedingstančias LGBT+ bendruomenės problemas.
Palaikyti jos susirinko dešimtys žmonių, Tarp jų buvo matyti ir visuomenėje žinomų asmenų: signatarė Nijolė Oželytė, dainininkė Erica Jennings, televizijos laidų vedėja, keramikė Nomeda Marčėnaitė, žurnalistas Šarūnas Černiauskas.
Nors minioje dominavo moterys (nemažai atėjo su vaikais, net visai mažais – tarytum pagal akcijos pavadinimą „Mamos už mamas“), prie jų prisijungė ir nemažai vyrų.
Ne vienas dalyvis atsinešė ir vaivorykštės spalvų vėliavą ar skėtį.
Nors nedalyvavo renginyje, pritarimą jam išreiškė ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė: „Tokiomis dienomis, kaip ši, tiesiog norisi tikėti. O labiausiai dėkoti savo ir kitoms šeimoms ten esančioms. Kurioms nesvarbi seksualinė orientacija, o svarbu, kad bet kas Lietuvoje galėtų gyventi orų gyvenimą. Taip pat ir privatų savo šeimų gyvenimą. (…)
Tokiomis dienomis taip pat žinau, kad tai - žmonės, kurie stovės ir už kitus. Ar tai būtų žmonės su negalia, pabėgėliai, skurstantys ar kt. žmonės, kuriems reikia kitų solidarumo.
Tokiomis dienomis vis dar viliuosi, kad dėl savo LGBTQ vaiko besijaudinančiai mamai neteks pirmadienį prezidentui atsakinėti į klausimus, kurie prilygsta aukos kaltinimui (apie tai jau tikrai parašė daugybė žmonių pastarosiomis dienomis).“
Kvietė ne vien mamas
„Man naiviai atrodo, kad GANA, – taip socialiniame tinkle „Facebook“ į renginį kvietė D.Filmanavičiūtė. – Gana žeminti žmones, gana juos žudyti tais matavimais „paskaičiuokim, broliai kurmiai, kuriems čia labiau skauda“, gana gąsdinti, gana jiems nesuteikti vilties. (…)
Gana skirstyti mūsų sūnus ir dukras į vertesnius. Gana tų užmerktų akių, kad šiandien tai mūsų neliečia. Šiandien aš noriu stovėti su mama R.Račiene pagrindinėje Vilniaus aikštėje.
Kaip žmogus. Kaip mama. Mamos, ar ne metas mums vienytis?
Prezidentas prašo atsižvelgti ne tik į LGBT mamų skausmą. Rimtai? Tebūnie. Stokim visos. Mamos už mamas.“
Nors G.Nausėda pakvietė R.Račienę į susitikimą jau pirmadienį, vėliau nuskambėję žodžiai, esą „mes visi susiduriame su tuo fenomenu (patyčiomis ir grasinimais – red. past.), nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos“, ir kad jam norisi pasikalbėti ir apie kitų „visuomenės grupių persekiojimą“, paskatino kai kuriuos žmones reikšti paramą šiai moteriai.
Renginio šūkis – „Mamos už mamas“, bet į jį kviečiamos ne vien jos. „Tai turi rūpėti visiems, – aiškino D.Filmanavičiūtė. – O labiausiai norėčiau, kad tai rūpėtų tiems, kurie tik rašo feisbuke ir taip neva bando už kažką kovoti.
Labai norėčiau, kad visi atsistotų fiziškai, nuo kėdžių pakeltų savo užpakalius ir, jeigu jiems ne tas pats žmogaus teisės ar tai, kokioje šalyje mes gyvenime, o juolab – kokioje šaly gyvena mūsų vaikai, nueitų ir valandą pastovėtų su Rasa.“
D.Filmanavičiūtės portalui 15min teigė pateikusi Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl šios akcijos vietos. Nors suorganizavo spontaniškai ir daug dalyvių nesitikėjo, vėliau suprato, kad gali ateiti nemažai, tad dėl viso pikto kreipėsi, kad nesulauktų baudos.
Baiminantis, kad gali atsirasti priešiškai nusiteikusių praeiviais, renginį stebėjo ir policijos pareigūnai. Tačiau konfliktų nekilo. Pašnekovė neslėpė, jog tikėjosi piktų žmonių, bet pajuokavo, kad jie gal miegojo.
Susitikti trukdo ne vien laiko stoka?
Paramą išreiškė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, iš anksto pažadėjęs prisijungti prie akcijos.
„Priežasčių būti ten netrūksta, – savo paskyroje „Facebook“ dėstė jis. – Pakaktų jau vien to, kad priėmęs mamos kvietimą pasikalbėti apie LGBT+ žmonių diskriminaciją, prezidentas iškart pasakė, kad kalbėsis ne apie mamos, o apie savo rūpesčius, būtent „kitų visuomenės grupių persekiojimą“.
Iš tiesų prezidentas nuoširdžiai galvoja, kad visuomenės grupė, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra atvirai terorizuojama neapykantos komentarais, šią bendruomenę reprezentuojančių simbolių išniekinimu ir užterliojimu viešoje erdvėje bei atvirai įstatymuose įtvirtinta diskriminacija, kažką „persekioja“.
„Persekioja“, matyt, tuos, kurie mielai ištrintų mus ne tik iš viešojo gyvenimo, bet ir nuo žemės paviršiaus. Mažuma „persekioja“ daugumą. Žmonės, siekiantys lygiateisiškumo, „persekioja“ tuos, kurie jokia kaina nenori to lygiateisiškumo suteikti, nors pagal Konstituciją visi žmonės yra lygūs įstatymui ir institucijoms. Taip pat – ir mūsų šalies prezidentui.
Į S.Daukanto aikštę ateisiu ir todėl, kad jau pusę metų negaliu susitikti su prezidentu ir išgirsti jo aiškią nuomonę apie Partnerystės įstatymą. Prezidentas šį įstatymą aptarė su visais – su filosofais, su Bažnyčios hierarchais, su „maršistais“, bet tik ne su įstatymo rengėjais ir žmonėmis, kuriems tas įstatymas būtų labiausiai aktualus – tos pačios lyties poromis.“
Taip pat skaitykite: Oficialios partnerystės laukiančios vilnietės lygybės nori ne tik mokant mokesčius
Parlamentaras priminė liepą nuskambėjusį G.Nausėdos įspėjimą, kad įstatymą būtų vetavęs, nors jis net nebuvo svarstomas Seime, ir retoriškai paklausė, yra kitas teisės aktas, dėl kurio įsigaliojimo valstybės vadovas turėtų tokią stiprią išankstinę nuomonę.
Seimo narys suabejojo, ar įtempta prezidento darbotvarkė esanti pagrindinė nenoro bendrauti priežastis. Jis atkreipė dėmesį, kad pirmadienį, tą pačią dieną, kai suplanuotas susitikimas su R.Račiene, Konstitucijos dienos proga Prezidentūroje organizuojamas renginys „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žmogaus teisės“. ŽTV vadovas į jį nepakviestas net svečio teisėmis.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas nedelsdamas atsiliepė į Rasos kvietimą susitikti ir aptarti LGBT+ bendruomenės lūkesčius. Manau, man irgi reikės pasidaryti atitinkamas išvadas. Jei vienintelis tinkamas būdas susitikti su G.Nausėda yra paprašyti to susitikimo atsistojus po Prezidentūros langais, esu tam pasiruošęs“, – ironizavo politikas.
Citavo užgaulius komentarus
G.Nausėda garsiai kalbėti apie LGBT+ bendruomenei aktualias problemas vengia arba aiškios pozicijos neišsako. Mamą į susitikimą prezidentas pakvietė, kai ji išsiuntė laišką dėl LGBT+ žmonių padėties.
„Šitom išsigimėlėm snukelius atitrankyčiau. Vaginėtojom gal įkrečiant proto vyrus pamils, smirdalės, tfuu!!“, „Šiukšlės, jūs nedrįskite savęs vadinti šeima! Iškypėliai, jūs, degsit pragare“, „Tiems, kurie viešai kelia triukšmą – dujų kameros“.
Gerbiamas Prezidente, kaip Jūs kartu su žmona Diana jaustumėtės, jei tokius komentarus tektų skaityti apie savo dukras Ugnę ir Gedailę? – į valstybės vadovą kreipėsi R.Račienė. – O kaip būtų, jei tai – ne tik komentarai internete, bet išties kas nors tokius žodžius ištartų Jūsų dukroms ir spjautų į veidą? Pagrasintų susidoroti?
Nežinau, kaip Jums, bet man – LGBT vaiko mamai – kasdien tenka skaityti panašaus pobūdžio komentarus, kasdien tenka išklausyti įvairias aplinkinių, artimųjų, „draugų“ replikas apie tai, kad LGBT žmonėms ne vieta mūsų visuomenėje.
Apmaudu, kad prie tokios atmosferos ir visuomenės susiskaldymo prisideda ne tik dalis politikų, viešų asmenų, bet ir Jūs – LR prezidentas. Prezidentas, žadėjęs gerovės valstybę visiems, bet tik ne mano vaikui... Prezidentas, kuris turėtų vienyti tautą, ją skaldo, aiškindamas, kad dalis žmonių negali turėti šeimos, vaikų.“
Taip pat skaitykite: LGBT+ porų kasdienybė: iš darželio negali pasiimti savo auginamo vaiko
Pripažinusi, kad negalės pakeisti visuomenės požiūrio, R.Račienė išreiškė viltį pakeisti bent šalis vadovo nuomonę. Todėl jo paprašė pereiti prie Lietuvą vienijančios, o ne skaldančios retorikos, apie LGBT+ asmenų problemas ir jų poreikius kalbėti ne su kitais, bet būtent su jais. Taip pat – asmeninio pažado, kad „Lietuvoje turėsime pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbės ne apie juridinius, bet emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius“.
Kartu R.Račienė pažadėjo stovėti prie Prezidentūros kasdien, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko jai, paprastai mamai, ir pakvietė kitus, kurie „neabejingi visų žmonių oriam gyvenimui, neskirstant jų nei pagal tikėjimą, nei pagal lytinę orientaciją, nei pagal odos spalvą“, prisijungti.
Vėliau, LRT radijo laidoje išgirdusi klausytojo žodžius, kad lytinė orientacija priklauso nuo šeimos turtingumo (esą būdinga išlepusiems vaikams, kurie nebežino, ko nori) ir kad provincijoje tokių žmonių nėra, ji replikavo, kad būtent provincijoje dėl homofobijos prieš pusę metų iš gyvenimo pasitraukė 17-metis.
Ji paskelbė šeštadienį būsianti D.Filmanavičiūtės inicijuotoje akcijoje „už tą jaunuolį, su kuriuo galima pasikalbėti tik sapnuose, už tuos vaikus, kurių tėvai jų išsižadėjo, už tuos vaikus, kurie nedrįsta atsiskleisti savo tėvams, už tuos, kuriuos priėmė jų šeimos, nes vilties turi būti, kad mūsų visuomenėje gali būti ir kitaip“.
