Lyjant lietui į skverą priešais ambasadą susirinko apie 60 žmonių, tarp dalyvių buvo akcijos rengėjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio atstovai Seime Mantas Adomėnas ir Petras Auštrevičius. Protesto akcijoje taip pat dalyvavo europarlamentarė konservatorė Radvilė Morkūnaite ir Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis.
Renginio metu dalyviai turėjo Lietuvos ir Gruzijos bei akciją rengusių politinių partijų vėliavas.
Dalyviai į prieš ambasadą esantį tvenkinį simboliškai išplukdė karo laivo „Mistral“ modelį, kuris netrukus „nuskendo“.
„Mes rengiame šią akciją jau trečią kartą tiksliai per karo metines, rugpjūčio 8 dieną, renkamės priešais Rusijos ambasadą norėdami priminti pirmiausia Lietuvos visuomenei – esu tikras, kad Rusija tai puikiai pamena, bet nieko nedaro – kad nors karas ir baigėsi, bet padariniai tebesitęsia ir šimtai tūkstančių pabėgėlių tebegyvena pabėgėlių stovyklose, negalėdami grįžti į savo namus, kur jų laukia etninis valymas, prievarta ir neaišku koks likimas“, – žurnalistams sakė konservatorių Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas.
Anot jo, šiuo metu Rusija ruošiasi prijungti Abchaziją ir Pietų Osetiją. Pasak politiko, Lietuva šiuo metu gali padėti Gruzija, remdama ją ir jos reikalavimus, ir tokiu būdu stiprindama jos statusą tarptautinėje bendruomenėje.
M.Adomėnas tvirtino, kad simboliniu „Mistral“ „paskendimu“ norima, parodyti, kad Rusija didina savo karinį pajėgumą, o tai yra didžiulis pavojus ne tik Gruzijai, ar kitoms Kaukazo šalims, bet ir Lietuvai. Taip pat tokia akcija norima parodyti esą didelį solidarumo trūkumą tarp Europos Sąjungos valstybių.
„Šitie kasmetiniai susitikimai yra be galo svarbūs todėl, kai kai kas labai stengiasi, kad šita data būtų pamiršta. Net jei ir vienas žmogus ateis šitos datos paminėti, tai bus labai svarbu. Tai primins pasauliui, kad šitokios agresijos negali būti pamirštos“, – žurnalistams sakė Gruzijos ambasadorius.
Ambasadoriaus G.Kerdikošvilio teigimu, Lietuva visuomet aktyviai padėjo Gruzijai, nors šiuo metu norėtųsi, kad tos pagalbos būtų daugiau.
„Labai svarbu, kad Lietuva, kuri irgi yra patyrusi panašius dalykus, kaip ir Gruzija, nors jai ir sunku turint tokį kaimyną, išneštų savo patirtį į Europą, į platesnes erdves, ir mums taip pat yra labai svarbi kiekvieno europiečio parama. Lietuva gali būti kaip tiltas Gruzijos skausmą pernešti į Europą“, – žurnalistams sakė Gruzijos ambasadorius.
2008-ųjų rugpjūčio 8-osios naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.
Įsikišus tarptautinei bendruomenei pasirašytas taikos planas, pagal kurį Rusija įsipareigojo grįžti į pozicijas, buvusias prieš konfliktą, tačiau iki šiol šis įsipareigojimas neįvykdytas.
Po konflikto Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir Nauru.
