Protesto akciją rengia Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), vienijantis policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.
Jų atstovai ir atvyko į protestą priešais Seimo rūmus. Jie įžiebė signalines raketas, kurios buvo simboliškas ženklas parlamentarams dėl pareigūnų reikalavimų. Teigta, kad tai, jog šiandien dega fakelai, nereiškia, kad rytoj nedegs padangos.
NPPSS siekia, kad kitąmet ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui būtų skirta Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Taip pat siekiama, kad dar papildomi 2,8 mln. eurų kitąmet būtų numatyti aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
Pradedančiojo alga – iki 600 eurų
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Eimantas Puodžiukas sakė į protesto akciją atvykęs, nes pokyčiams sistemoje užtikrinti reikalingi pinigai.
Anot jo, aplinkosaugos sistemai papildomos lėšos būtinos tam, kad darbuotojai šiek tiek atsigautų nuo darbo krūvio, būtų užpildyti laisvi etatai.
„Šiai dienai, kadangi yra taupymas, išeina taip, kad vienas dirba už tris. Nuo to darbo krūvio, įtampos paprasčiausiai ir klaidos daromos. Mūsų reikalaujama suma, kad būtų skirta pokyčiams, pertvarkai užbaigti ir, kad būtų užimti laisvi etatai“, – aiškino E.Puodžiukas.
Jo teigimu, pradedantis aplinkosaugos darbuotojas uždirba iki 600 eurų „į rankas“. Padirbęs ilgiau – apie 700–800 eurų atskaičius mokesčius.
„Tai yra ir administracinių protokolų rašymas, tai yra didelė atsakomybė. Aš manau, kad žmonėms, dirbantiems su aukštaisiais išsilavinimais, su didele atsakomybe, tai yra tikrai mažas atlyginimas“, – pabrėžė E.Puodžiukas.
Iš algų tiesiog neišgyvena
Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas taip pat minėjo, kad pagrindinė problema yra darbo užmokestis.
Pasak jo, į tarnybą atėjęs pasienietis uždirba apie 600–650 eurų „į rankas“.
„Jeigu mes kalbame apie regionus, galbūt tai būtų toks darbo užmokestis, iš kurio dar galima būtų verstis. Bet jeigu mes kalbame apie padalinius, kurie yra prie didžiųjų miestų, tai yra Vilniaus, Klaipėdos, tai automatiškai žmonės tiesiog ateina, gauna pirmus atlyginimus ir nusivilia, nes iš tokių pinigų jauna šeima tiesiog neišgyvena“, – pažymėjo J.Amelinas.
Žmonės tiesiog ateina, gauna pirmus atlyginimus ir nusivilia, nes iš tokių pinigų jauna šeima tiesiog neišgyvena.
Su Vyriausybe ryšio neturėjo
Pasak NPPSS pirmininko Vladimiro Banel, dėl papildomo finansavimo kitų metų valstybės biudžete antrą mėnesį intensyviai dirbama su Seimu.
„Su Vyriausybe mes gerą pusmetį neturime ryšio. Nors, nepaisant visko, mes buvome inicijavę ne vieną ir ne du kartus, teikėme savo pasiūlymus, bet, štai, tik praeitą penktadienį turėjome tokį visiškai netikėtą pakvietimą, kuriame mes apsikeitėme savo nuomonėmis. O Seimas šiandien turės priimti sprendimus, visi mūsų siūlymai yra pateikti. Šiandien mes dar kartelį tai akcentuosime ir kartosime“, – sakė jis.
V.Banel teigimu, NPPSS reikalavimai yra labai konkretūs ir susiję išskirtinai su darbo užmokesčio eilute bei konkrečiomis institucijomis.
V.Banel aiškino, kad NPPSS netenkina tai, kad nesilaikoma įsipareigojimų. Jis aiškino, kad Vyriausybė tiek 2017-aisiais, tiek 2018-aisiais buvo įspėta, jog negalima tempti iki paskutinio kadencijos biudžeto ir kasmet lėšų darbo užmokesčiui skirti mažesnėmis proporcijomis.
Esą dabar realus lėšų poreikis įsipareigojimams įgyvendinti yra 78 mln. eurų.
„Bet šiandien mes, girdėdami ir matydami kitas sritis, apie tai nekalbame. Kalbame apie minimaliausią poreikį, kuris leis žengti žingsnį į priekį, o jau 2021 metais turės kažkas užbaigti: ar šita Vyriausybė, arba kam bus perduota estafetė iš politinės pusės“, – sakė V.Banel.
NPPSS pirmininkas aiškino, kad bandoma paskubomis lopyti skyles kitų metų valstybės biudžeto projekte.
„Vieną milijoną pridedame, vakar girdėjome – tris milijonus pridedame. Tai mes artėjame prie to. Nori nenori, sukandus dantis galbūt kažkas ten Vyriausybėje, bet artėjame prie to. Kitas dalykas – šitas biudžetas nėra paskutinis, gyvenimas nesibaigia. Po kelių mėnesių prasidės derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties 2021 metų. Tai mes nepabėgsime nuo to, mes turėsime vienaip ar kitaip pabaigti tai. Galų gale būna ir tokie dalykai, kai metų viduryje būna perskirstymai. Yra visokių variantų. Šiandien nėra ta diena, kur paskutinė, sustojame ir laukiame tada nežinia, ko. Šiandien dar vienas mūsų žingsnis į priekį“, – kalbėjo V.Banel.
Kitas dalykas – šitas biudžetas nėra paskutinis, gyvenimas nesibaigia. Po kelių mėnesių prasidės derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties 2021 metų.
S.Skvernelis: ugniagesių algos didėjo kaip niekad
Antradienį premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad per šią kadenciją ugniagesių atlyginimų vidurkis kilo beveik 45 procentais.
Anot jo, pirmadienį Vyriausybė dar rado papildomų lėšų ugniagesių aprūpinimui.
„Suprantu, kad jeigu kiekvieno iš jūsų paklaustų, ar turėtų ugniagesys uždirbti 5 tūkst. eurų, turbūt sakytume, kad taip, nes tai yra labai kilni profesija“, – Seime žurnalistams sakė premjeras.
Į statutinių pareigūnų protesto akciją atėjęs vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma aiškino, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte statutiniams pareigūnams papildomai numatyta skirti 28 mln. eurų.
„Manau, kad Vyriausybė daro viską, ką gali“, – kalbėjo viceministras.
Kai kurie į protestą prie Seimo rūmų atvykę ugniagesiai gelbėtojai tikino, kad bijo savo vaikams sakyti, kiek uždirba, neragina jų tapti ugniagesiais.
Klausiamas, kur Vyriausybės indėlis, kad, tarkime, ugniagesių gelbėtojų darbas būtų tinkamai įvertintas, Č.Mulma sakė, kad pinigai yra toks dalykas, kurio visada trūksta.
„Vyriausybės programoje yra numatyta, kad, lyginant su 2016 metais, bus padidinti visi atlyginimai 30 procentų. Šiai dienai, šiems metams ir kitiems 2020 metams matome, kad programos nuostatos bus įgyvendintos. Kai kurių tarnybų atstovams atlyginimai didės virš 40 procentų. Tai programos nuostatos įgyvendinamos“, – tvirtino Č.Mulma.
Kada pareigūnams tikėtis 1 tūkst. eurų siekiančių algų? Anot vidaus reikalų viceministro, tai – klausimas ne jam.
„Iš tiesų tas siekis yra ir aš apie jį girdėjau. Matyt, ateis laikas ir bus tas tūkstantis. Reikia pakentėti šiek tiek. Ne viskas iš karto“, – sakė Č.Mulma.
Iš tiesų tas siekis yra ir aš apie jį girdėjau. Matyt, ateis laikas ir bus tas tūkstantis. Reikia pakentėti šiek tiek. Ne viskas iš karto.
Vyriausybei kartojant, kad atlyginimai statutiniams pareigūnams kils, V.Banel sakė, kad nuo 2016 metų pabaigos, kai pradėjo darbą, ministrų kabinetas to nedarė, bet tą sėkmingai pradėjo daryti dabar.
„Kalbėti vidurkiais, vidutiniais atlyginimais, procentais ir panašiais dalykais. Mes kalbame apie tikslines sumas ir tikslinę paskirtį – apie tai reikia kalbėti. Vyriausybė yra paskaičiavusi dar pavasarį – yra protokolinis dokumentas, kuriame labai aiškiai įvardytas visas poreikis, kur yra atspindėtas – 78 milijonai. Ir galų gale mes turime prie viso šito reikalo premjero labai aiškų pasakymą, kad iki 2020 metų bus „Programa 1000“ įgyvendinta. O mes turime šiandien 2020 metus ant nosies ir stumdomės dėl šitų sumų“, – komentavo V.Banel.
