Gyventojai nebesijaučia saugūs nei gatvėje, nei parduotuvėje, nei savo namuose. Tuo metu valdžios sprendimai dar labiau didina nesaugumo jausmą. Premjeras Andrius Kubilius, sausį žadėjęs nemažinti asignavimų policijai, savo žodžio nesilaikė. Jau kurį laiką pareigūnai nebegauna priedų, iš pareigų traukiasi patyrę specialistai, nėra kam patruliuoti gatvėse. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ne kartą yra užsiminęs, kad taupyti viešojo saugumo sąskaita nederėtų, tačiau policija šiemet iš biudžeto gaus 17 mln. litų mažiau nei pernai. Be to, šių metų pirmajam pusmečiui skirta tik dalis numatytų lėšų.
Gyventojai nebesijaučia saugūs nei gatvėje, nei parduotuvėje, nei savo namuose.
Tarsi tyčia padėtį dar labiau sunkina Vilniaus valdžia – tamsiu paros metu taupymo sumetimais miestas mažiau apšviečiamas. „Mūsų darbas dar pasunkės. Tamsioje vietoje įvykdžius užpuolimą, nusikaltėlio požymių neįsimins ne tik auka, bet ir galimi liudytojai. Juk net drabužių spalva tamsoje atrodo kitokia. Dėl neapšviestų perėjų gali padaugėti eismo įvykių“, – LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Kęstutis Lančinskas.
Spjovė į prevenciją.
Sostinės savivaldybės administracija, regis, nėra girdėjusi apie apšvietimo įtaką nusikaltimų prevencijai. „Anksčiau nei prieš savaitę mums buvo nurodyta išjungti kas trečią žibintą, prieš porą dienų gavome ir oficialų raštą“, – LŽ teigė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų direktorius Juozas Bartkevičius. Jo manymu, toks žingsnis abejotinas, nes per metus galima sutaupyti tik apie milijoną litų. Garsieji naujamečiai fejerverkai kainavo kur kas brangiau. J.Bartkevičiaus vadovaujama bendrovė jau užversta nepatenkintųvilniečių skundais.
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas Saulius Valickas LŽ aiškino, kad buvo pateikti trys siūlymai, kaip taupyti apšvietimo srityje. Esą pasirinktas optimaliausias. Siūlymas atsisakyti vadinamojo architektūrinio apšvietimo būtų garantavęs vos poros šimtų tūkstančių litų ekonomiją, o siekiant sutaupyti apie 1,5 mln. litų tektų išjungti kas trečią žibintą visose Vilniaus gatvėse ir kiemuose.
Apšvietimo sąskaita taupoma ir kituose krašto miestuose bei miesteliuose. Pavyzdžiui, Šiauliuose visi gatvių žibintai jau kurį laiką įjungiami 20.41 val., o nuo 22 val. išjungiamas kas antras. Tokios praktikos nesiimta tik prie perėjų ir didesnės rizikos vietose.
Tačiau esama savivaldybių, kuriose minėtas taupymo metodas netaikomas. „Žibintus reikėtų išjungti atsižvelgiant į laiką, kad jie nedegtų šviesiu paros metu, kaip kartais pasitaikydavo. Naktį galima mažinti įtampą – tada šviesa būna blausesnė, bet atitinkamas plotas vis tiek lieka apšviestas. Nemanau, kad taupymas išjungiant dalį žibintų yra ekonomiškas“, – LŽ pabrėžė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Barysas. Anot jo, žibintai dažniausiai įrengti 50 metrų atstumu vienas nuo kito, tad vieną užgesinus susidaro maždaug 75 metrų ruožas, kuris lieka visiškai neapšviestas.
Taupoma ne ten
Kalbinti policijos pareigūnai apie sostinės valdininkų pasirinktą būdą taupyti sužinojo tik iš LŽ. Vilniaus apskrities VPK vadovas K.Lančinskas buvo lakoniškas: „Kas padaryta, tas padaryta. Ką galiu komentuoti? Teks dirbti tokiomis sąlygomis.“ Tačiau jis pripažino, jog pareigūnų darbas pasunkės. K.Lančinskas prisiminė girdėjęs, kad Estijos sostinėje Taline naktį nuo 1 iki 5 val. gatvių apšvietimas visiškai išjungiamas.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla susiklosčiusią padėtį komentavo kur kas kategoriškiau. „Tai ne ta vieta, kur galima taupyti. Visada raginome teritorinių komisariatų pareigūnus kalbėtis su seniūnais ir pabrėžti gatvių apšvietimo būtinybę. Tai svarbu ir dėl prevencijos, ir tiriant jau padarytus nusikaltimus“, – kalbėjo jis.
Jei vagis ar plėšikas veikia gerai apšviestoje vietoje, paprastai atsiranda liudytojas, kuris įsimena piktadarį. Kartais jį nufilmuoja ir vaizdo kamera. „Statistika rodo, kad dauguma nusikaltimų padaroma tamsoje. Mūsų komisariato teritorijoje yra pavojingų vietų, kur šviečia vos vienas žibintas. Tad išjunkime visas lempas ir vos pradėjus temti užsidarykime namie su vištomis“, – ironizavo Vilniaus 3-iojo PK viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas.
Jei vagis ar plėšikas veikia gerai apšviestoje vietoje, paprastai atsiranda liudytojas, kuris įsimena piktadarį. Kartais jį nufilmuoja ir vaizdo kamera.
Sumažinus apšvietimą gerokai pasunkės ir patruliavimas. „Visada instruktuojame pareigūnus, kurios vietos pavojingiausios, kurios gatvės ir kiemai neapšviesti. Patrulis turi viską matyti tarsi šeimininkas – sudaužytą žibintą, atvirą kanalizacijos šulinį. Tačiau pėsčiomis patruliuojančių pareigūnų praktiškai neliko, o lėkdami automobiliu tamsiomis gatvėmis jie tikrai neką teįžiūrės“, – sakė R.Požėla.
Išvysti pėsčią patrulį – pastaruoju metu retas atvejis net Vilniuje, o ką jau kalbėti apie mažus miestelius. Gyventojai sutartinai tikina, kad jaustųsi saugesni, jei viešose vietose matytų patruliuojančius policininkus. Bet siųsti į gatves beveik nebėra ką. Žemesniosios grandies pareigūnų, paprasčiau tariant, patrulių, Lietuvoje turėtų būti 3244. Šiuo metu 449 etatai laisvi.
Neturi ką siųsti
Vilniuje padėtis geresnė nei kitur. Kasdien į gatves išvyksta 80 patrulių ekipažų. Tačiau ir sostinėje iš 323 etatų 79 yra laisvi. Todėl pareigūnai vyksta patruliuoti tik automobiliais. Pėsčiomis nuolat budima tik autobusų ir geležinkelio stotyse. "Mes visada stengdavomės pėsčius patrulius siųsti į didesnės rizikos vietas. Pavyzdžiui, į Naujininkus, kur netoli gyvenamųjų kvartalų įsikūręs čigonų taboras. Tačiau dabar nebeturime ką siųsti. Tenka apsiriboti iškvietimais", - apgailestavo Vilniaus apskrities VPK viešosios policijos patrulių rinktinės vadovas Algimantas Sutkevičius.
Kitose Lietuvos vietovėse padėtis blogesnė. Tarkim, Alytuje naktimis budi tik vienas policijos ekipažas. Neoficialiais duomenimis, vienam ekipažui per pamainą degalų skiriama vos 30 kilometrų. Todėl daugelis atokesnių kaimų gyventojų policininko nemato, kol nepadaromas koks nusikaltimas.
Gerumui nelieka laiko
Vos atėjęs dirbti patrulis, kuriam nemokami priedai už laipsnį ir stažą, gauna apie 1000 litų atskaičius mokesčius. Atlyginimai vienodi tiek Skuode, tiek Vilniuje, o darbo krūvis smarkiai skiriasi. A.Sutkevičius LŽ užsiminė, kad kartais neskubūs iškvietimai registruojami net dienai ar dviem į priekį. Popierizmas pareigūnus labai vargina.
Daugiau kaip 20 metų Vilniaus patrulių rinktinėje dirbęs Ričardas neseniai išėjo į pensiją. „Visada mėgau savo darbą, bet pastaraisiais metais pradėjo tiesiog virsti popierių krūvos, pamaniau – geriau pasitrauksiu“, – kalbėjo vidaus reikalų sistemą palikęs vyras. Gyventojai piktinasi, jog atvykę policininkai neparodo norimo dėmesio, skubotai paklausinėja apie situaciją ir išvyksta, bet dažniausiai jie, pasak A.Sutkevičiaus, tiesiog neturi tam laiko.
Kad pareigūnai gerai dirbtų, reikia juos motyvuoti. Tačiau Vidaus reikalų ministerija nebeturi ką pasiūlyti.
Vos atėjęs dirbti patrulis, kuriam nemokami priedai už laipsnį ir stažą, gauna apie 1000 litų atskaičius mokesčius. Atlyginimai vienodi tiek Skuode, tiek Vilniuje, o darbo krūvis smarkiai skiriasi.
Vis daugiau apiplėštųjų
Oficialiai pripažįstama, kad turtinių nusikaltimų gausėja ir didėjant nedarbui. Tai rodo ne tik policijos statistika.
Regina Vžesniauskienė vadovauja vienam iš sostinėje leidžiamų reklaminių laikraščių skelbimų skyriui. „Į mus kreipiasi žmonės, praradę neįgaliųjų pažymėjimus. Jie privalo viešai paskelbti, kad neteko dokumento, nes tik tada gauna naują. Anksčiau ateidavo asmenys, tiesiog pametę pažymėjimą. Dabar itin pagausėjo apiplėštųjų ir apvogtųjų“, – LŽ teigė pašnekovė.
Viena moteris R.Vžesniauskienei pasakojo, jog susiruošė pas odontologę, tad iš namų pasiėmė per 1000 litų. Ji įtaria, kad parduotuvėje mokėdama už prekę atkreipė į save vagies dėmesį. Po kurio laiko moteris apsižiūrėjo, kad rankinės šonas išpjautas, pinigai dingę. Kita vilnietė buvo užpulta. Plėšikai ją sužalojo ir atėmė rankinę. Tokių istorijų laikraščio darbuotojai pastaruoju metu girdi daugybę.
Statistika netiksli
Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato viršininkas Gintaras Barzdukas LŽ teigė, jog nukentėjusieji beveik visada būna vyresnio amžiaus žmonės. Vagių ir plėšikų aukomis itin dažnai tampa pagyvenusios moterys ir neįgalieji. „Sulaikius įtariamuosius paprastai paaiškėja, kad tai paaugliai, neretai - narkomanai“, – pasakojo jis.
Tačiau policija žino ne apie visus nusikaltimus. Pasak R.Vžesniauskienės, dažnas jos klientas prisipažįsta, kad į policiją nė nesikreipė, ypač jei materialinė žala nedidelė ir asmuo fiziškai nenukentėjo. „Iš vienos mano dukters pavogė mobilųjį telefoną, iš kitos – piniginę. Nė viena jų į policiją nėjo“, – pridūrė R.Vžesniauskienė.
Pasitaiko atvejų, kai dėl smulkaus nusikaltimo pareigūnai patys kalbina nukentėjusįjį nerašyti pareiškimo. „Esu girdėjęs, kad policininkai, švelniai tariant, bando įtikinti neregistruoti nusikaltimo. Tai – akivaizdus pažeidimas. Už tokius veiksmus pareigūnui turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda“, – tvirtino Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas R.Požėla.
