„Tas dokumentas buvo ilgai ruošiamas, šiuo metu paruoštas, vyksta derinimo procedūros su Krašto apsaugos ministerija. Manome, kad artimiausiu metu pavyks suderinti ir pasirašyti priedangos planą“, – LRT sakė VSAT vadas.
Būtinybę greičiau patvirtinti atnaujintą sienos priedangos planą sekmadienį po valstybės gynimo tarybos posėdžio pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot VSAT vado, iki NATO viršūnių susitikimo jį pasirašyti realu, jei „pavyktų pasiekti susitarimą politiniame lygyje tarp ministerijų ir vadovų.
Jo patarėjas Kęstutis Budrys pirmadienį LRT teigė, jog šis planas jau turėjo būti patvirtintas apie tai Valstybės gynimo tarybai prašant dar pavasarį, dabar akivaizdu, kad „šią, kitą savaitę reikia baigti šią temą“.
„Vakar gavome patikinimus, kad tikrai tai padarys. Nematyčiau priežasčių dar toliau tempti, tuo labiau, kad visi suprantame – iki viršūnių susitikimo visos saugumo priemonės, visi planai jie turi būti aiškūs ir visiems žinoma kaip juos reikėtų aktyvuoti ir veikti“, – sakė K.Budrys.
K.Budrio teigimu, sienos priedangos planas numatytų automatinį kariuomenės pasitelkimą, sumažintų sprendimo priėmimo grandinę siekiant, kad reagavimas į bet kokius sienos pažeidimus būtų labai greitas.
Anot patarėjo, šiuo metu Lietuvoje yra aktyvuota daugiausiai saugumo priemonių, nuo matomų, tokių kaip oro gynybos priemonės, iki nematomų, tarp kurių – kontržvalgybinės.
R.Liubajevo teigimu, nors šiuo metu bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene vyksta efektyviai, tačiau priedangos plano buvimas suteiktų papildomų galimybių lanksčiai reaguoti į situacijas bei numatytų sąlygas, kuriomis pasienyje būtų dislokuojama kariuomenė ir VSAT pajėgos.
Savaitgalį Rusijoje kilus samdinių grupuotės „Wagner“ maištui, kuris buvo numalšintas, situacija prie sienos išlieka stabili, teigė R.Liubajevas.
„Situacija prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos federacija šiuo metu stabili. Be jokios abejonės, politinės krizės metu, nuo pirmo momento, kai atėjo informacija dėl „Wagner“ maišto Rusijos federacijoje, pradėjome svarstyti skirtingus variantus, jei saugumo situacija prie mūsų sienų pasikeitusi būtų, pradedant nuo papildomų pajėgų dislokavimo, baigiant kontrolės punktų uždarymu“, – pirmadienį LRT radijui sakė R.Liubajevas.
Anot jo, situacija sekama bendradarbiaujant su kaimynais, besiribojančiais su Rusija. Kol kas kolegos iš Estijos, Latvijos bei Lenkijos taip pat nurodė ypatingų įvykių prie sienos nefiksavę.
Anot VSAT vado, šiai dienai Lietuvos ir Europos sąjungos išorinės siena su Rusija ir Baltarusija „greičiausiai yra saugiausia“. Čia nefiksuojama padidintų neteisėtos migracijos srautų, pasienyje nebuvo fiksuojama ir šių šalių pasieniečių veiksmų, provokacijų.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, pasak R.Liubajevo, valstybės sienos apsaugos lygis buvo pakeltas iki aukščiausio, "imtasi beprecedentinių saugumo veiksmų".