E.Gudzinskaitė pabrėžė, kad dėl vienuolikos afganistaniečių nėra priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio – informacijos tiesiog dar trūksta, dalis aplinkybių tebenustatinėjamos.
„Dar šiuo metu negalime priimti sprendimo“, – teigė ji.
Rugpjūčio viduryje NATO pajėgoms besitraukiant iš Afganistano Talibanas beveik visiškai perėmė šalies kontrolę ir apsupo sostinę.
Paskutine vieta žmonėms išvykti tapo Kabulo oro uostas, iš kurio per porą savaičių Vakarų šalys padėjo evakuotis tūkstančiams afganistaniečių, kurių gyvybėms iškilo grėsmė dėl bendradarbiavimo su koalicijos pajėgomis.
-
Į Lietuvą parskraidinti pirmieji kariuomenei talkinę afganistaniečiai
-
E.Gudzinskaitė: pabėgėlių statusą afganistaniečiai vertėjai galėtų gauti per mėnesį
-
A.Anušauskas: pasibaigus operacijai, afganistaniečiai galės evakuotis tik per kitas šalis
-
KAM: Į Lietuvą gali atvykti dar dvi vertėjų iš Afganistano šeimos
Siekdama padėti kariuomenei talkinusiems vietos gyventojams Lietuva į Afganistano sostinę taip pat išsiuntė vadinamąjį „Kabulo vienuoliktuką“ – dešimt karių ir diplomatę, kurie per penkias dienas iš suirutės apimtos šalies evakavo 176 žmones.
Visos 34 šeimos buvo apgyvendintos Raseinių rajone, pasirūpinti jų išlaikymu bei apgyvendinimu Vyriausybė pavedė Krašto apsaugos ministerijai. Tam skirta 600 tūkst. eurų.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius šią savaitę teigė, kad kariuomenei talkinusių afganistaniečių ateityje gali atvykti ir daugiau, šiuo metu bendraujama su dviem šeimomis, kurioms galbūt galėtų būti padedama pasiekti Lietuvą.
Suteikus jiems prieglobstį, jie galės gyventi, dirbti Lietuvoje ar laisvai vykti į bet kurią kitą Europos Sąjungos šalį.
Lietuvos kariai Afganistane tarnavo beveik 20 metų – 2002–2021 metais. Paskutinieji šalį paliko šią vasarą
