Apsisaugojimo priemonių prieinamumo gerinimas labiausiai aktualus nepilnametėms, nedirbančioms, skurdžiai gyvenančioms ar priklausomybių turinčioms moterims bei daugiavaikėms motinoms.
„Būtent jos sudaro vieną pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir dažnai neturi galimybių gauti mokslu grįstos informacijos apie kontracepciją, neretai joms neprieinamos kokybiškos medicinos specialistų konsultacijos, o įpirkti apsisaugojimo priemonių jos neturi finansinių galimybių. Dėl neplanuotų nėštumų kenčia tiek pačios moterys, tiek ir mūsų visuomenė. Dažnai žiniasklaidoje skaitome pranešimus apie nelauktus kūdikius, kuriais nesirūpinama, prieš kuriuos smurtaujama“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė parlamentarė, Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dažnai žiniasklaidoje skaitome pranešimus apie nelauktus kūdikius, kuriais nesirūpinama, prieš kuriuos smurtaujama, – sakė parlamentarė, Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo narė apgailestavo, kad su nėštumo nutraukimu šalyje kovojama ne kuriant apsisaugojimo priemonių kompensavimo mechanizmą, bet atnaujinant iniciatyvas įteisinti abortų draudimą.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO) duomenimis, pabrėžė, kad kontracepcijos prieinamumo užtikrinimas turi tiesioginę įtaką moterų sveikatai. Tokiu atveju stipriai sumažėja neplanuotų nėštumų, nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių mirčių, nesaugių nėštumo nutraukimų bei komplikacijų.
„Lietuvoje nėra lytinės ir reprodukcinės sveikatos gerinimo strategijos, įstatymo, programos. Visuomenei trūksta informacijos, per mažas dėmesys skiriamas medikų rengimui šeimos planavimo klausimais, nevyksta sistemingas porų, jaunų asmenų konsultavimas apie kontracepciją“, – teigė E.Kuliešytė.
Kaip sektiną pavyzdį ji išskyrė Prancūziją. Šioje valstybėje steigiami šeimos planavimo centrai, kuriuose pažeidžiamos gyventojų grupės gauna visą informaciją ir konsultacijas apie modernią kontracepciją, Sveikatos ministerija išleido rekomendacijas gydytojams bei sektoriaus darbuotojams, rengiamos valstybinės kampanijos. 65 proc. kontraceptinių tablečių, implantų ir spiralių kainos valstybė kompensuoja visoms moterims, o 15–18 metų jaunimui padengiama visa suma.
Gydytojas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas pateikė Statistikos departamento duomenis, pagal kuriuos, jaunos ir labai jaunos (15–19 m.) Lietuvos merginos kasmet pagimdo 1100–1300 kūdikių. „Toms moterims ir šeimoms tai dažniausiai reiškia neįgyta pakankamą išsilavinimą, todėl prastesnę padėtį darbo rinkoje bei menkesnes šeimos pajamas ateityje, dažnai „iš reikalo“ sudarytą, tad netvirtą santuoką, galimas skyrybas ir dar visokių kitokių negandų“, – svarstė medikas. Pasak jo, tą lemia ne tik prastas kontracepcijos prieinamumas, bet ir nekokybiškas ir realaus gyvenimo neatitinkantis lytinis švietimas mokyklose.
Pasak Lietuvos medicinos studentų sąjungos (LiMSA) atstovės Eglės Janušonytės, Lietuvoje situacija itin prasta: informacija apie kontracepciją yra teikiama tik nevalstybiniuose tinklalapiuose, šalyje apsisaugojimo priemonių pasirinkimas menkas, o ir ta produkcija jaunimui kartais neįperkama.
Nacionalinio pacientų susivienijimo „Už teisę į geriausią gydymą“ vadovas Artūras Rudomanskis atkreipė dėmesį į tai, jog prastas kontracepcijos prieinamumas žalingas ir vyrams. Dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV, sifiliu, gonorėja ar kitomis lytiškai plintančiomis ligomis prezervatyvų arba visai nenaudojo, arba tai darė retai. Pasak jo, investicijos į kontracepcijos prieinamumą ir lytinį švietimą valstybės biudžetui kainuotų mažiau nei vėlesnis pacientų gydymas.
