Žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodoma, kad toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. (Seksualinis priekabiavimas), tačiau konstatuota, kad kai kurių VDA buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.
Ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu buvo pradėtas š.m. vasario mėn. siekiant baudžiamosios teisės prasme įvertinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad VDA kai kurie dėstytojai galimai seksualiai priekabiavo prie studentų, o įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.
15min primena, kad kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, studentų žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė jau buvę Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai Jonas Gasiūnas ir Arvydas Liepuonius, fotografas Gintautas Trimakas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis teatro režisierius Jonas Vaitkus. Anksčiau dvi menininkės tokiu elgesiu apkaltino kino režisierių Šarūną Bartą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, trys asmenys buvo apklausti liudytojais apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad galbūt vienas iš dėstytojų galėjo seksualiai priekabiauti ir 2000–2001 metais. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, baudžiamoji atsakomybė nustatoma pagal galimai nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse, todėl, neįžiūrint požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.
Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas. Pažymėtina, kad įžeidimas nuo 2015 m. liepos mėn. baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti iš studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika buvo modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas buvo įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus.
2018 metais buvo atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai buvo kviečiami individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.
Įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktinas nesant požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., o nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai turi būti sprendžiami aukštosios mokyklos vidaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
VDA rektorius Audrius Klimas BNS pirmadienį sakė nesantis susipažinęs su prokuratūros sprendimu, tačiau teigė, kad kol kas nėra svarstoma buvusius dėstytojus kviesti grįžti dirbti į akademiją.
Prokuratūra taip pat vykdo atskirą tyrimą dėl dabar jau buvusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, buvusio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo Jono Vaitkaus galimo priekabiavimo prie moterų.
