„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 02 04

Paskutinės viltys žvejams: „Mus maitina stintos“

„Vaizdelis liūdnas. Gerai, kad stinta eina, o jei ne ji...“ – nutęsia Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Uždraudus menkių žvejybą Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, žvejai pragyventi bando gaudydami strimeles, šprotus, stintas ar net grundalus.
stintos
stintos / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Šiais metais patvirtintos kvotos žvejams įtvirtino nuostatą, kad strimelių pagauti leidžiama mažiau. Tačiau šprotų kvota padidinta nuo 10,5 iki 11,1 tūkst. tonų, leista pagauti ir šiek tiek daugiau lašišų.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio teigimu, uždraudus žvejoti menkę, žvejų viltis lieka stintos ir grundalai. Šios invazinės žuvies žūklė yra nelimituota.

„Žuvies paklausa apskritai yra kritusi. Mažai, kas ją perka, valgo. Menkių galime pagauti tik kaip priegaudį, jei, tarkime, ištraukiame 100 kilogramų kažkokios žuvies, tai iki 10 kilogramų gali būti menkė. Tai labai nedaug. Paramos priekrantės žvejams praktiškai nėra. Nežinau, kas bus, ko laukti“, – kalbėjo M. Rimeikis.

Vakarų ekspreso nuotr./Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Vakarų ekspreso nuotr./Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Anot jo, tikėtina, kad menkių žvejyba bus uždrausta penkeriems metams.

Menkių žūklė tiek verslininkams, tiek žvejams buvo uždrausta, kai drastiškai sumažėjo ištekliai. Draudimas galios to, kol menkių populiacija išaugs.

„Šprotų priekrantės žvejai gali pagauti nedaug. Iš to nepragyvensi. Galima sakyti, kad stinta žvejus maitina. Na, pasiseka, jei dar vieną kitą plekšnę pavyksta pagauti. Praktiškai visi laivai stovi prie krantinės“, – apgailestavo A.Bargaila, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas.

Šiais metais beveik tris kartus sumažinta ir vadinamosios rytinės menkės, pagaunamos Rytinėje Baltijos pakrantėje, kvota. Šiemet jos kvota – 33 tonos, kai 2019-aisiais, draudimui neįsigaliojus, buvo leidžiama pagauti 1580 tonų.

Anot A.Bargailos, netgi išeiti iš verslo nėra taip paprasta. „Mano žiniomis iš verslo norėtų išeiti devyni laivai. Tačiau pagal reglamentą, tam, kad galėtų gauti paramą, per metus turi būti buvę bent 90 dienų jūroje. Dėl oro sąlygų, įvairių karantino sąlygų, tai nėra taip paprasta. Realiai priekrantės žvejus maitina stintos, o jos eina tik tris mėnesius per metus“, – aiškino A.Bargaila.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais buvo išgaudytos tik strimelės ir šprotai. Rytinių rytinių menkių kvota panaudota 26 proc., lašišų kvota panaudota 34 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs