Dabar partijos į mandatus parlamente pretenduoja, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijos – 7 proc.
Iš pradžių liberalas Simonas Gentvilas partijoms kartelę pasiūlė nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą tokios ribos būtų demokratiškesnės, naudingos mažoms partijoms, o Seimo rinkimų tvarka, lyginant ją su savivaldos rinkimų, suvienodėtų.
Parlamentarai svarstymo procedūros metu tokioms pataisoms pritarė, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pasiekė valdančiųjų „valstiečių“ Naglio Puteikio ir frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva. Politikai paragino leisti karteles dar žemiau – partijoms iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc.
Tokį siūlymą Seimas anksčiau atmetė. Jam nepritarė ir minėtasis komitetas, bet vėlei jo narių dauguma persigalvojo ir „valstiečių“ siūlymui uždegė žalią šviesą.
Seimas siūlymui nustatyti 3 ir 5 proc. karteles taip pat reiškė palaikymą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, nes praėjusį kartą balsavime nesiregistravo bent 71 parlamentaras.
Tarp valdančiųjų – skirtingos nuomonės
Tačiau šį kartą buvo kitaip – antradienį balsavimui registravosi lygiai 71 Seimo narys. Iš jų, už žemesnius barjerus pasisakė 60 tautos atstovų, 1 balsavo „prieš“, 8 susilaikė.
Nuomonę „prieš“ išsakė „valstietis“ Darius Kaminskas. Tarp susilaikiusių – Seimo pirmininkas V.Pranckietis, Seimo „socialdarbietis“ užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, „valstiečiai“ Stasys Tumėnas, Virginija Vingrienė ir Rūta Miliūtė, frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava ir Juozas Imbrasas.
„Valstiečių“ frakcijos nariai Virgilijus Poderys ir Laimutė Matkevičienė balsavimui registravosi, tačiau nuomonės neišsakė. Jei balsavime jie nebūtų dalyvavę, sprendimą dėl kartelių būtų reikėję priimti kitą kartą.
Praėjusią savaitę šie parlamentarai barjerų į Seimą klausimu užėmė kitą poziciją: V.Poderys balsavo „už“, L.Matkevičienė registravosi, tačiau balsuodama susilaikė.
Balsavimo metu susilaikęs V.Prankcietis teigė palaikęs siūlymą rinkimų kartelę leisti iki 4 proc.
„Dėl 4 proc. būčiau balsavęs „už“, kad būtų pamažinta ta riba, nes yra partijų, kurios nuolat stovi ties ta riba ir jos neperžengia, o per vienmandates apygardas atkeliauja į Seimą. Manau, kad tai būtų pagalba mažesnėms partijoms, kurioms sunku peržengti tą ribą“, – BNS sakė jis.
„3 proc. jau yra pataikavimas partijoms, kurios galbūt susikurs“, – pridūrė Seimo pirmininkas ir neigė pats ketinąs kurti partiją.
V.Pranckietis registravosi, bet susilaikė
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad V.Pranckietis prisidėjo prie, anot jo, korupcinio įstatymo priėmimo.
„V.Pranckietis praleido galimybę nesiregistruoti, puikiai suprasdamas, kas slypi po tais įstatymų projektais. Deja, jis registravosi“, – BNS sakė J.Sabatauskas.
Konservatoriaus Mykolo Majausko įsitikinimu, iniciatyva žeminti Seimo rinkimų kartelę jau kitąmet yra pritaikyta kelioms suinteresuotoms partijoms.
„Akivaizdu, kad tai daroma siekiant pakeisti rinkimų rezultatus. Numatytas įgyvendinimo laikas rodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą“, – anksčiau dėstė jis.
Prašys veto
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pokyčiai į Seimą atneš daugiau fragmentacijos, atsitiktinių žmonių, keistų iniciatyvų ir nepamatuotų sprendimų. Frakcija, anot jos, prašys prezidento veto.
„Kalbėdama frakcijos vardu, informuoju, kad mes kreipsimės prašydami vetuoti šį įstatymą, jei jam šiandieną bus pritarta“, – nurodė ji.
Iniciatyvą keisti Seimo rinkimų įstatymą pateikęs liberalas S.Gentvilas piktinosi tuo, kaip parlamentarai ją pakeitė.
Nuoširdžiai pikta, jog mano siekis suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų barjerus galiausiai virto vienu savanaudiškiausių valdžios sprendimų.
„Nuoširdžiai pikta, jog mano siekis suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų barjerus galiausiai virto vienu savanaudiškiausių valdžios sprendimų: per Lietuvos parlamentarizmo istoriją dar nebuvo prieita prie situacijos, kuomet valdantieji bijotų nepatekti į Seimą ir dėl to mažintų kartelę“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas politikas.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis darė prielaidą, kad Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto, jei toks būtų.
„Tikriausiai atmesim, jeigu bus veto, bet reikia argumentų. Manau, kad labai lengva prašyti veto [...]. Opozicija visą laiką nori, kad įstatymo nepriimtumėm arba juos kas nors vetuotų“, – žurnalistams komentavo politikas.
Kitas Seimas, anot jo, geriau atstovaus visus visuomenės sluoksnius, o demokratijos esą padaugės.
G.Nausėda anksčiau išreiškė palaikymą siūlymui leisti barjerą į Seimą iki 4 ir 6 proc.
„Seimo komitete patvirtintą sprendimą leisti kartelę iki 4 ir 6 proc. vertiname kaip subalansuotą. Rinkimų kartelės sumažinimas suteiktų daugiau galimybių Seime būti atstovaujamam platesniam piliečių ratui“, – komentare BNS nurodė prezidento komunikacijos grupė.
Nauda
Sprendžiant iš pastarųjų dienų reitingų, pataisos, lengvinančios kelią į parlamentą, naudingiausios Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai, S.Gentvilo atstovaujamam Liberalų sąjūdžiui, partijai „Tvarka ir teisingumas“, Socialdemokratų darbo partijai ir N.Puteikio vadovaujamai Centro partijai „Gerovės Lietuva“ – jos 5 proc. barjero į Seimą daugiamandatėje apygardoje neįveiktų.
N.Puteikis naudą sau neigė, o liberalų, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai – pripažino.
Jei žemesnės patekimo į Seimą kartelės būtų galiojusios 2016-aisiais, be mandatų nebūtų likusi Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija ir Darbo partija.
