Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, J.Lukšos-Daumanto gyvenimas yra tapęs „meilės Lietuvai ir kovos už jos laisvę simboliu“.
„Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimą matuojame patriotiškumo ir pilietiškumo kategorijomis. Jo pasirinkimus ir sprendimus lėmė gimtajame Juodbūdyje ir šeimoje įskiepytos vertybės. Tai meilė gimtajam kraštui, atjauta ir pagarba savo šalies žmonėms, tikėjimas Lietuvos laisve“, – teigė šalies vadovas.
Jis taip pat ragino iš šio partizano mokytis idealizmo ir meilės savo šaliai.
„Žavėkimės, didžiuokimės juo ir semkimės iš jo stiprybės bei įkvėpimo. Ir toliau ieškokime šio partizano bei kitų Lietuvos laisvės kovotojų palaikų, kuriuos niekino ir slėpė sovietų budeliai. Tai – Lietuvos garbės reikalas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, J.Lukša-Daumantas pareigą tėvynei iškėlė prieš asmeninio saugumo ir komforto siekį.
„Juozo Lukšos-Daumanto meilės laiškai yra svarbus priminimas, kokias vidines dilemas jam teko spręsti. Laisvės kovos karžygys buvo išduotas ir nukautas. Tačiau tai, kad šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje, apie kurią jis svajojo, prisimename jį ir lenkiame galvą prieš jo meilę laisvei, akivaizdžiai liudija, kad jis, o ne išdavikai ir okupantai, laimėjo laisvės kovą“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Renginio metu taip pat vyko pokalbiai apie J. Lukšos asmenybę ir jo vaidmenį rezistencinio pasipriešinimo judėjime, buvo skaitomi laiškai iš netrukus pasirodysiančios knygos „Apie anuos nepamirštamus laikus: Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos susirašinėjimas“.
Minėjime galima buvo pamatyti ir unikalias rekonstruotas partizanų desanto uniformas bei ekipuotę, originalią Lietuvos partizanų naudotą ginkluotę, karines ekspozicijas, parodą „Laisvės žvalgas“, užsukti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro knygynėlį, paragauti kareiviškų vaišių.
Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J.Lukšos-Daumanto metais.
J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.
