Po susitikimo su karaliene Elžbieta II ir jos vyru princu Philipu Valdas Adamkus ir ponia Alma kalbėjosi su Lietuvos žurnalistais ir dalijosi įspūdžiais.
Šiltas ir nuoširdus
„Manau, kad pasikalbėjimą galima apibūdinti kaip be galo šiltą, ji domėjosi Lietuva, be galo, turiu pasakyti, gerai informuota, net iki to pasiekėm, kad mintyse Sibirą aplankėme. Domėjosi Antrojo pasaulinio karo padarytais nuostoliais Lietuvai, žydų genocidu, įvykdytu Lietuvoje. Taip kad aš manau, skalė pasikalbėjimo buvo labai plati, nuoširdi. Be galo dėkinga, kad šiandien turi progą pamatyti Lietuvą, apie kurią tiek daug girdėjo.
Manęs paklausė, kiek čia tų karalių, kunigaikščių buvo. Aišku, ne iš jos klausimas buvo, bet iš jos vyro. Sakau – deja, turėjome vieną karalių, bet kunigaikščių pakankamai buvo.
Ir ypač buvo gera pastebėti, kai priėjome prie valstybinių apdovanojimų, pasakiau, kad tai aukščiausias Vytauto Didžiojo vardo ordinas, tai ji, o ypač jis, susidomėjo tuo. Pasakiau, kad tai didysis kunigaikštis, kai Lietuva buvo nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros, kas, be galo, atrodo, irgi padarė jam įspūdį, nes net prašė pakartoti, kaip tariamas Vytauto vardas“, – kalbėjo prezidentas V.Adamkus.
Alma Adamkienė, paklausta, kokie jos įspūdžiai pabendravus su karališkąja pora, sakė, kad „labai malonūs, labai nuoširdūs ir labai lengva bendrauti su jais“: „Tikrai jokio sunkumo nėra, tikrai malonu labai.“
Tai nebuvo pirmasis Valdo Adamkaus ir ponios Almos susitikimas su Didžiosios Britanijos monarchais. A.Adamkienė tuomet patikslino, kad su karaliene susitiko jau trečią kartą, tik su jos vyru – pirmą.
„Pirmą kartą gal buvome trupučiuką labiau sukaustyti, kadangi vis tiek – karalienė yra karalienė. Nori nenori, kažkaip trupučiuką įsitempi. Antrą kartą jau to nebuvo, dabar kai susitikome, jau sakė – kaip malonu vėl matyti. Tai iš karto atpalaiduoja“, – šypsojosi A.Adamkienė.
Apie vizito reikšmę V.Adamkus sakė, kad tai išskirtinis atvejis: „Kaip ten bebūtų, ji turbūt yra viena iš ryškiausių ir labiausiai gerbiamų asmenybių pasaulyje šiuo metu. Ne vien todėl, kad karalienė yra. Jos vizitas yra pripažinimas mūsų kaip tautos, kaip žmonių. Ji atėjusi po karo į Europos bendruomenę ir tai, manau, daug kas gali mus šiandien pavydėti.
Taip sakau pabrėždamas iš vieno jos pasisakymo: „Jūs per 15 metų padarėte tai, ko daugelis iš jūsų nesitikėjo.“ Aš manau, kad tai daug ką irgi pasako. O jos kalba šiandien Seime turėtų atkreipti mūsų politikų, mūsų diplomatų dėmesį, kadangi ji tikrai pasakė labai daug, kas liečia Lietuvos valstybingumą, kas liečia mūsų tautos grįžimą į europinę erdvę.“
-
Lietuvos vadovai pasveikino karalienę Elžbietą II oficialios gimimo dienos proga
-
Elizabeth II paprašė L.Truss suformuoti JK vyriausybę
-
Gydytojai sunerimę dėl Elizabeth II: į Škotija suskubo jos keturi vaikai ir Williamas su Harry
-
Nerimas dėl Elžbietos II: gydytojai susirūpinę, princas Harry pas ją išskubėjo visgi be žmonos
-
Elžbietos II ryšys su Lietuva: dėmesys Sibirui, lietuvių laisvės kovai... ir sulaužytas protokolas Vilniuje
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl Jungtinės Karalystės monarchės mirties
-
Charlesas – naujasis karalius: paskelbė pirmąją žinutę, atskleistas pasirinktas vardas
Kalba Seime
Kalbėdama Seime karalienė Elžbieta II dėkojo už šiltą priėmimą ir galimybę kreiptis į parlamentą. Tai buvo vienintelė jos oficiali kalba lankantis Baltijos šalyse.
„Šiandien Vilniuje princas Philipas ir aš, pažymėdami visų trijų tautų laimėjimus, pradedame savo pirmąjį vizitą Baltijos valstybėse. Jūs iškilote iš Sovietų Sąjungos šešėlio ir suklestėjote kaip nepriklausomos valstybės, užėmėte savo teisėtą vietą tarptautinėje bendruomenėje ir tapote gerbiamomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tai buvo politinė, ekonominė ir socialinė transformacija, Europos istorijoje turinti vos keletą analogų.
Tačiau niekada neturėtume pamiršti to, ką Lietuva iškentėjo savo kelyje į laisvę. Žudynių, kankinimų, deportacijų ir trėmimų metai, trukę didesnę XX amžiaus dalį, yra vieni tamsiausių mūsų žemyno istorijos puslapių. Čia, Vilniuje, mes negalime pamiršti ir holokausto tragedijos. Britų žydų bendruomenėje yra daug tokių, kurių šeimos nariai amžino poilsio atgulė Lietuvos žemėje. Aš reiškiu pagarbą visiems tiems, kurie priešinosi tironijai, dažnai šiam tikslui paaukodami savo gyvybes.
Jūs iškilote iš Sovietų Sąjungos šešėlio ir suklestėjote kaip nepriklausomos valstybės, tapote gerbiamomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis.
Okupacijos metais Jungtinės Karalystės ir Baltijos valstybių ryšiai buvo apriboti. Tačiau prieš 1939-uosius mūsų plėtoti ryšiai siekia viduramžius. O pastaruosius 15 metų mes vėl iš naujo atrandame vieni kitus. Mes vertiname didžiulę įvairovę, kuri yra vienas svarbiausių Europą apibrėžiančių požymių. O jūs praturtinate mūsų žemyną savo unikalia kalba, kultūra ir patirtimi“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo karalienė.
Ji teigė besidžiaugianti, kad Britanijos ir Lietuvos santykiai plėtojasi tokiu tempu: „Kartu dirbdami Europos Sąjungoje ir NATO susiduriame su tais pačiais iššūkiais ir tomis pačiomis galimybėmis. Nors mūsų skirtinga istorinė patirtis, į daugelį dalykų žvelgiame vienodai. Mus vienija bendras tikslas – kurti pasauliui neabejingą, atvirą ir pasitikinčią savimi Europą. Mes nebijome pokyčių ir reformų.
Mes dėsime pastangas garantuodami, kad laisvės, demokratijos ir laisvos rinkos vaisiai, kuriais mes naudojamės kaip Europos Sąjungos ir NATO narės, taptų prieinami ir mūsų kaimynams, pasiruošusiems ir norintiems prisijungti prie mūsų. Mes tikime, kad mūsų pareiga – padėti spręsti pasaulyje vykstančius konfliktus. Auga abipusė prekyba ir investicijos. O naujas galimybes atveria laisvas darbo jėgos judėjimas.“
Karalienė taip pat paminėjo ir tai, kad į Britaniją vyksta mokytis ir dirbti daugybė lietuvių, taip pat ir Didžiosios Britanijos piliečiai atvyksta į Lietuvą.
„Prieš šimtus metų kaip tik škotai ir Šiaurės rytų Anglijos pirkliai įsitvirtino jūsų šalyje. Šiandien ir vėl žmonės iš šių Britanijos dalių labai aktyviai užmezga naujus santykius su Lietuva. Man buvo ypač malonu pasveikinti jūsų Prezidentą jo šių metų vizito į Edinburgą metu.
Pone Pirmininke, leiskite pacituoti jūsų Tautiškos giesmės žodžius žengiant į naują šimtmetį iššūkių kupinu keliu – „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“.
Lietuvai būdinga jaunatviška ir energijos kupina dvasia, gimusi iš jūsų kovos ir laimėjimų ir randanti atgarsį britų širdyse. Tikiu, kad Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams. Tikiuosi, ateityje tiek viena, tiek kita kryptimi vyks vis daugiau jaunų žmonių, kurie dirbdami, mokydamiesi ar lankydamiesi šalyje turistiniais tikslais vieni apie kitus sužinos daug naujo.
Lietuvos tūkstantmečio jubiliejus 2009 metais ir Vilniaus paskelbimas Europos kultūros sostine tais pačiais metais atveria daug naujų galimybių, tarp jų ir bendradarbiavimą su Liverpulio miestu, tapsiančiu Europos kultūros sostine 2008 metais. Taip pat laukiame Lietuvos sportininkų ir žiūrovų, atvyksiančių į 2012 metų olimpines žaidynes Londone“, – kalbėjo karalienė Seime, akcentuodama, kad jos vizitas rodo, kokią svarbą ji teikianti Britanijos ir Lietuvos santykiams.
„Pone Pirmininke, leiskite pacituoti jūsų Tautiškos giesmės žodžius žengiant į naują šimtmetį iššūkių kupinu keliu – „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – kalbą Lietuvos parlamente baigė karalienė Elžbieta II.
Kartu su vyru Edinburgo hercogu Philipu į Vilnių atskridusi monarchė tuomet ne tik susitiko su prezidentu V.Adamkumi ir jo žmona Alma, lankėsi Seime, bet ir sveikino Rotušės aikštėje susirinkusius žmones, lankėsi Vilniaus universitete.
