Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 06 14

Prieš dvidešimtmetį Palangoje atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra vis dar kelia mįslių

„Ši skulptūra, kaip ir tiltas į jūrą, jau tapo neatsiejamu Palangos simboliu“, – teigė Palangos botanikos parko vadovas Valdas Pakusas. Penktadienį sueina lygiai dvidešimt metų, kai kurorte atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.
Penktadienį sueina lygiai 20 metų nuo skulptūros „Laiminantis Kristus“ atstatymo Palangoje.
Penktadienį sueina lygiai 20 metų nuo skulptūros „Laiminantis Kristus“ atstatymo Palangoje. / "Scanpix" nuotr.

Skulptūra, vaizduojanti rankas į dangų iškėlusį ir taip tarsi visus laiminantį Kristų, Palangos Botanikos parke atstatyta 1993-iųjų birželio 14 d.

„Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis tokio masto visuomeninis darbas. Dėl šios skulptūros visi kartu dirbome trejus metus“, – pasakojo paminklo atstatymo iniciatorius, buvęs Lietuvos Kultūros fondo Palangos visuomeninės tarybos pirmininkas Vitalius Litvaitis.

Veidą dengė šešėlis

V.Litvaičio surinkti duomenys liudija, jog unikali skulptūra parke atsirado 1906 m. Maždaug tuo pat metu baigti ir Palangos bažnyčios mūrai.

Kas „Laiminančio Kristaus“ autorius – žymus danų skulptorius Bertelis Torvaldsenasa ar jo pasekėjas, tiksliai išmokęs mokytojo braižą, vis dar nežinoma.

Buvo neįprasta, kad klasikinio stiliaus parke statoma sakralinė skulptūra. Paprastai tokius parkus papuošdavo Antikos herojų paminklai.

Skulptūra  buvo nulieta iš ketaus, o postamentas – mūrinis. Palangiškiai netgi praminė paminklą „joudojo dėivalio“ vardu, mat Kristus stovėjo veidu į Šiaurę ir visada jo veidas buvo šešėlyje.

Pokaryje skulptūra buvo nuversta, ilgai nežinota, kur ji padėta.

V.Litvaitis  tikino tik prasidėjus Sąjūdžiui dar tikėjęs, kad „Laiminančio Kristaus“ skulptūra yra išlikusi. „Galvojome, kad žmonės ją kur saugo paslėpę, laukia, kada bus laisvesni laikai, nenorėjom tikėti, kad jos nebėra“, – prisiminė pašnekovas.

Liko tik pirštas

Tačiau netrukus pasiekė žinia apie sudaužytą Kristaus skulptūrą vienoje Kretingos metalo supirktuvėje. „Man paskambino žmonės ir papasakojo apie šią skulptūrą. Deja, ji buvo sudaužyta“, – pasakojo V.Litvaitis. Kretingiškis geležinkelietis išsaugojo likusius fragmentus.

Gintaro muziejuje iki šiol saugoma originalios skulptūros pėda ir pirštas. Kol kas skulptūros likučiai atgulė į muziejaus saugyklas. „Šia eksponatai greičiausiai ne itin dera šiam muziejui, galbūt atsiras kada Palangos miesto muziejus ir radiniai jiems atrodys įdomūs“, – sakė palangiškis.

Nors „Laiminančio Kristaus“ fotografijų išliko nemažai, skulptorius Stasys Žirgulis susidūrė su problema – niekur nebuvo užfiksuotas paminklas iš nugaros. Todėl neaišku, kaip ji atrodė ir autoriui teko pasitelkti fantaziją.

1993-iųjų birželį palangiškiai parke kasdami žemę naujajam paminklui aptiko senąjį postamentą. Radinį iškėlė ir nuvežė ant Žemaičių kalnelio kiek toliau nuo Tiškevičių rūmų. Pramogautojai gali rasti istorinį reliktą į pietus nuo Gintaro muziejaus.

Penktadienio pavakarę prie „Laiminančio Kristaus“ skulptūros rengiamas jos atstatymo jubiliejaus paminėjimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos