Gydytojų kalbas apie galimą streiką premjeras S.Skvernelis yra prilyginęs šantažui. Šie žodžiai iš premjero lūpų išsprūdo praėjusių metų spalį – tuo metu, kai sveikatos sistemos darbuotojai ėmė reikalauti ženkliai kelti atlyginimus. Maža to, nepatenkintiems rezidentams S.Skvernelis atšovė: „Jei kas nepatinka, gali išvažiuoti.“
Tokią premjero retoriką politologai tąsyk vertino kritiškai, girdi, komunikacijoje tebesivadovaujama „policininko“ stiliumi, užmirštama, kad politika yra derybų ir kompromisų menas.
Praėjo pusmetis ir premjeras, kandidatuojantis į prezidentus, panūdo pasidomėti, kuo ir kaip gyvena medikų bendruomenė. Trečiadienį Vilniuje, Karolinos viešbutyje, „valstiečių“ kandidatas į prezidentus susitiko su medikais ir jų interesams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovais. Iš viso į susitikimą atvyko kelios dešimtys medicinos darbuotojų.
S.Skvernelis prisipažino norįs diskutuoti apie daugybę temų: medikų rengimą, jaunųjų medikų, rezidentų situaciją, darbo užmokestį, emigracijos stabdymą, sveikatos įstaigų tinklo konsolidavimo reformą, apie bendrą nusiteikimą, kaip paskatinti visuomenę žinoti, kokios yra veikiančios profilaktinės, ankstyvosios ligų diagnostikos programos, kodėl pacientai jomis nesinaudoja.
„Be abejo, svarbi tema yra darbo krūviai ir atmosfera ligoninėse, nes kaip tik šiomis dienomis kalbama apie vienos Vilniaus ligoninės situaciją. Kviečiu dalykinei diskusijai“, – kalbėtis ragino S.Skvernelis.
Paklaustas, kokia kandidato sveikatos sistemos vizija iš esmės, jis įvardijo keletą kertinių aspektų. Pirmiausia paminėjo paslaugų prieinamumą, kad pacientai į pirmos grandies gydymo įstaigą patektų kiek įmanoma greičiau – bent per septynias dienas.
Be to, esą labai svarbu, kad ir į trečio lygio ligoninę pacientas pakliūtų greitai, ar būtų premjeras, as tiesiog Saulius. Ne mažiau svarbu, kad ligoninėje pacientams būtų atlikti išsamūs tyrimai, nes ten ištyrimo galimybės labai plačios.
Tiek, kiek baigusiųjų studijas, tiek turi būti ir krepšelių jas tęsti rezidentūroje.
S.Skvernelio požiūriu, būtų puiku, jei gydytojams nereikėtų dirbti keliais etatais keliose gydymo įstaigoje, o jų atlyginimas būtų toks, kad būtų galima gyventi.
Kandidatas užsiminė ir apie medicinos studijas bei valstybės pareigą užtikrinti jų tęstinumą, kad studentai galėtų tęsti rezidentūros studijas, kad jiems būtų užtikrintos darbo vietos ir finansavimas: „Tiek, kiek baigusiųjų studijas, tiek turi būti ir krepšelių jas tęsti rezidentūroje.“
S.Skvernelis apgailestavo, kad slaugytojų rengimo sistema vis dar nepatenkina Lietuvos poreikių.
Savo vizijoje kandidatas paminėjo trečio universitetinio centro įsteigimo galimybę Klaipėdoje: „Jei pavyktų sutarti Vilniui ir Kaunui (medikus rengiantiems universitetams – red. past.), jie galėtų tapti steigėjai ir dalininkai, o uostamiestyje būtų įkurtas dar vienas universitetinis centras.“
Priartėjo prie rinkiminio laikotarpio ir prasidėjo pigus politikavimas.
S.Skvernelis mato, ką reikėtų tobulinti ir skubiosios pagalbos srityje: „Manau, reikėtų, kad pas pacientą važiuotų arčiausiai esantis automobilis, nepriklausomai nuo teritorinio paskirstymo. Tam reikės plėsti skubios pagalbos tinklą.“
Kandidatas užsiminė net apie galimybę įsigyti sraigtasparnį, nes „visi žinome apie tą auksinę valandą“.
Problemų jis vis dar regi ir sveikatos apsaugos sistemos skaidrinime:„Kyšininkavimas ir korupcija vis dar yra viešuosiuose pirkimuose.“
Paklaustas, kodėl ligoninių tinklo pertvarka įstrigo, S.Skvernelis nedaugžodžiavo: „Nes priartėjo prie rinkiminio laikotarpio ir prasidėjo pigus politikavimas.“
Joms teks keisti profilį, o valstybė skatins tokius procesus.
Jis pažymėjo, kad tinklo reformos neįmanoma įgyvendinti be vietos savivaldos sprendimų.
„Manau, po rinkiminio laikotarpio, pamiršus politines aistras, teks spręsti racionaliai klausimus, susijusius su konsolidavimu. Antraip dalis ligoninių tiesiog bankrutuos – kitos išeities nėra. Joms teks keisti profilį, o valstybė skatins tokius procesus“, – sakė S.Skvernelis.