Pristatydama Ukrainos pasirinktą kelią kovojant su Rusiška propaganda, ji BNS tvirtino, kad nepakeitus net ir laikinai uždraustų programų originaliu bei įdomiu turiniu rusakalbiams, televizijos žiūrovai vistiek ieškos galimybių žiūrėti tai, ką yra įpratę.
– Pateikdama Ukrainos pavyzdį, sakote, kad vien tik tam tikro turinio televizijoje draudimas nėra efektyvus ginklas kovojant su Rusijos propaganda. Kodėl?
– Nepaisant to, kad Ukrainoje vyksta kariniai veiksmai, nepaisant to, kad propagandos mašina veikia labai efektyviai ir intensyviai, pas mus viskas vyksta etapais: tik sausį buvo priimtas įstatymas dėl rusiškų, Rusijoje pagamintų serialų atsisakymo. Tai yra taikoma visiems televizijos kanalams. Šiuo metu priimtas dar vienas įstatymas – mes iš esmės atsisakome rusiško turinio. Televizijos rinka bus reguliuojama taip, kad, jei neklystu, rusiškas turinys sudarytų ne daugiau nei 20 proc. programos. Šis įstatymas įsigalios šiomis dienomis.
Kiek jis bus efektyvus, ar greitai televizijos persiorientuos, taip pat sunku pasakyti, nes verslo projektų planavimas vyksta metams į priekį. Aišku, dalis kanalų jau nusipirko rusiško turinio programų, jų dabar reikia atsisakyti. Ar tai vyks greitai ir kiek tai bus efektyvu, sunku vertinti.
Norint priimti tokius sprendimus, reikia tam tikros drąsos – tai valstybiniam aparatui, valstybinėms įstaigoms pakankamai sudėtinga. Bet reikia ir būtina tai paaiškinti.
– Tad kokias konkrečias, efektyvias priemones galėtumėte pasiūlyti Lietuvos valdžiai?
– Pirmiausia, turi būti rinkos stimuliavimas, kad ji taptų atsakinga. Pavyzdžiui, operatoriai, kurie atsisako tokio turinio, jiems galėtų būti netaikomi tam tikri mokesčiai. Juk jie vistiek naudojasi valstybės paslaugomis perduodami savo signalą, jie gauna tam tikras nuolaidas. Tokios paramos galėtų pakakti. Nežinau, kiek jūsų kanaluose populiarus rusiškas turinys.
– Jis yra labai populiarus.
– Tad galima eiti dar keliais keliais: pirma – stimuliuoti televizijas atsisakyti tokio turinio teisingu būdu, t. y. duoti jiems alternatyvą. Pavyzdžiui, sakant – jei jūs plėtosite savo gamybą, pavyzdžiui, rusų kalba, nes, kiek suprantu, rusiškas turinys yra labai reikalingas Lietuvoje, mes duosime jums už tai pinigų. Arba mes remsime žurnalistikos plėtrą Lietuvoje.
Norint priimti tokius sprendimus, reikia tam tikros drąsos – tai valstybiniam aparatui, valstybinėms įstaigoms pakankamai sudėtinga. Bet reikia ir būtina tai paaiškinti.
– Ar tai, jūsų nuomone, reiškia, kad nesiėmus tokių priemonių, žiūrovai ir toliau ieškos pamėgtų kanalų, kuriais skleidžiama propaganda, kitais būdais?
Propaganda gali būti tiesioginė ar netiesioginė, bet ji vistiek egzistuoja. Ji egzistuoja ir naujienose, ir serialuose, kuriuose rodomi rusiški karai, rusiško pasaulio vertybės.
– Be abejo. Nes turinys, kurį teikia rusiškos televizijos programos, nesvarbu, ar valstybiniai, ar pusiau valstybiniai, nevalstybiniai (kanalai), jis yra be proto kokybiškas, be proto įdomus. Jie tai daro labai gerai. O propaganda gali būti tiesioginė ar netiesioginė, bet ji vistiek egzistuoja. Ji egzistuoja ir naujienose, ir serialuose, kuriuose rodomi rusiški karai, rusiško pasaulio vertybės. Manau, jums tai tikrai suprantama.
– Kaip Ukrainos piliečiai reaguoja į priimtus įstatymus, kurie riboja rusiškas programas, kaip jie elgiasi?
– Na, gyventojų juk niekas neklausia. Ukrainoje įvyko gana įdomus dalykas: mes pradėjome rodyti vieną savo kurtą serialą, pavadinome jį „Paskutinis maskvėnas“. Kad jis buvo labai kokybiškas, negalėčiau pasakyti, bet jis buvo toks populiarus, lyg tai būtų pasaulio futbolo čempionatas.
-
Į kovą su Kremliaus propaganda pakilusi Europa siūlo didinti paramą Baltijos šalių žiniasklaidai
-
Tarptautinio Ukrainos kanalo vadovė: gerai, kad Lietuva uždraudė rusiškus kanalus
-
Lietuvoje pradedamas transliuoti naujas kanalas – „Ukraine Today“
-
Rusijos žurnalistas metė darbą NTV ir atsiprašė už propagandos beprotybę
Taigi, žmonės pasirengę, žmonės supranta, ką jiems geriau žiūrėti, ko ne. Mūsų kompanija jau daugiau dirba kurdama savo produkciją. Manau, kad Vyriausybė, ypač tokios institucijos, kaip Kultūros ministerija, ims remti ir verslą, ne tik visuomenines organizacijas, kuriant tokį turinį.
– Ar kalbate tik apie savo kanalo iniciatyvas, ar kitos televizijos taip pat tai daro?
– Kalbu apie mūsų kanalą, bet Vyriausybei reikia parengti kino ir televizijos produkcijos rėmimo programą, nes kokybė, kokią mes galime pasiūlyti už tuos pinigus, kuriuos turime, neprilygs tai kokybei ir pinigams, kurie yra Rusijoje.
Didžioji dalis stebinčiųjų rusiškus televizijos kanalus yra Ukrainos Rytuose didmiesčiuose – Mariupolyje, Donecke, Luhanske gyvenantys prorusiškai nusiteikę gyventojai.
– Jūs bendradarbiaujate su Lietuvos kabelinės televizijos asociacija – gal ketinate pristatyti naujovių Lietuvos žiūrovams?
– Kol kas rodome tik anglišką televizijos versiją, bet rugpjūčio pabaigoje parengsime ir programą rusų kalba. Tikrai bus galima iš palydovo gauti programą abejomis kalbomis.
– Ar ketinate siekti, kad būtumėte retransliuojami lietuviškų komercinių televizijų?
– Dėl to ir atvažiavau į Lietuvą, kad susitikčiau su jų atstovais.
* * *
T.Pušnovos teigimu, Ukrainoje rusiški kanalai nėra prieinami nemokamai, tačiau jie įtraukti į kabelinės ir palydovinės televizijos pagrindinius paketus. Anot jos, Ukrainoje 5,7 mln. abonentų naudojasi kabeline televizija, dar apie 4,5 mln. – palydovinės televizijos paslaugomis. Didžioji dalis stebinčiųjų rusiškus televizijos kanalus yra Ukrainos Rytuose didmiesčiuose – Mariupolyje, Donecke, Luhanske gyvenantys prorusiškai nusiteikę gyventojai.
„Ukraine Today“ vadovė T.Pušnova išgarsėjo internete išplitus Kremliaus finansuojamos televizijos „Russia Today“ reportažui. Ją kalbinusiai rusų žurnalistei T.Pušnova tiesioginiame eteryje pareiškė, kad tiek „Russia Today“, tiek šios televizijos eteryje melą skleidžiantys žurnalistai yra atsakingi už kruvinus įvykius Ukrainoje.
„Per pusantrų metų, per kuriuos mes išgyvename konfliktą, mes, Ukrainos valdžia taip ir neradome mechanizmo, kaip išvengti Rusijos propagandos įtakos“, – pripažino T.Pušnova.
Kaip didžiausią kliūtį ji nurodė „sunkiai priimamus sprendimus“ tiek Aukščiausiojoje Radoje, tiek Nacionalinėje televizijos ir radijo transliacijų taryboje.
Anot jos, Rusijos televizijos kanalai yra patys populiariausi Ukrainoje. Bet Aukščiausiajai Radai priėmus sprendimą apriboti rusišką turinį televizijoje, nebuvo numatyta „motyvacinė sistema“ ar „efektyvus mechanizmas“, kuris leistų atsikratyti propagandinių laidų bei filmų. Todėl esą nemaža dalis televizijų neatsisakė Rusijos siūlomos turinio.
„Pirmiausia, jis pigus, antra, jo yra daug, trečia, jis yra suprantamas visiems Ukrainos žiūrovams“, – sakė ji.
„Ukraine Today“ vadovė T.Pušnova išgarsėjo internete išplitus Kremliaus finansuojamos televizijos „Russia Today“ reportažui. Ją kalbinusiai rusų žurnalistei T.Pušnova tiesioginiame eteryje pareiškė, kad tiek „Russia Today“, tiek šios televizijos eteryje melą skleidžiantys žurnalistai yra atsakingi už kruvinus įvykius Ukrainoje.
„Panele, nežinau jūsų vardo. Bet jūs taip pat atsakinga už tūkstančius, tūkstančius mirčių mano šalyje. Ir „Russia Today“, kurią finansuoja Kremlius, meluoja apie mano šalį, meluoja apie Ukrainą, todėl aš nenoriu su jumis bendrauti ir kviečiu savo užsienio kolegas nebendrauti su „Russia Today“, – tiesioginiame eteryje kalbėjo T.Pušnova.
„Ukraine Today“ – didžiausios Ukrainoje žiniasklaidos grupės „1+1 media“ valdoma televizija darbą pradėjo prieš metus. Kanalas transliuoja žinias anglų kalba visą parą. Televizijoje, kurios studija yra įsikūrusi Kijeve, dirba žurnalistai iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Amerikos ir Kanados.
