Elijas Ripsas – išgyvenęs susideginimą
Elijas Ripsas – Izraelio matematikas, užaugęs Latvijos žydų šeimoje. 1969 m., klausydamasis Vakarų radijo laidos, Rips sužinojo apie čekų studento Jano Palacho susideginimą, ir tai sustiprino jo jausmus: „Turėjau savo planų. Kai išgirdau apie Jano Palacho susideginimą, tai juos sustiprino.“ Paklaustas, kas paskatino rinktis tokį brutalų protesto būdą, Rips paaiškino:
„Tokia kraštutinė protesto forma paaiškinama sovietų valdžios baime. Baimė buvo tokia didelė, kad palyginus su ja mirtis atrodė ne tokia baisi. Apie tai galima galvoti kaip apie tam tikrą pabėgimą.“ Tais pačiais metais Elijas Ripsas, išsitraukęs savadarbį transparantą su užrašu „Aš protestuoju prieš Čekoslovakijos okupaciją“, apsipylė benzinu ir uždegęs žvakę pasinėrė į liepsnas. Grupė žmonių, buvusių netoliese, sugebėjo užgesinti ugnį, ir Ripsas liko gyvas, tik šiek tiek apdegė kaklą ir rankas. Nors bandymas nepavyko, jis nesigailėjo: „Tą pačią akimirką pajutau gilų pasitenkinimą, kad galėjau išreikšti savo protestą.“
Matematinio referato rašymas – sveiko proto įrodymas
Iškart po to, kai gaisras buvo užgesintas, Elijas Ripsas buvo atvežtas į KGB tardymą. Ripsas prisimena, kad tardytojas buvo mandagus ir norėjo sužinoti, ar jis veikė vienas, ar priklausė didesnei žmonių grupei, tačiau greitai priėjo prie išvados, kad jis veikė vienas.
Sovietmečiu politinis protestas dažnai buvo laikomas psichinės ligos požymiu. Taip nutiko ir Romui Kalantai, kuriam po mirties buvo diagnozuota „vangioji šizofrenija“. Elijas Ripsas prisimena: „Tuo metu aš nežinojau apie paplitusią praktiką – politinį protestą skelbti psichikos liga. Kai psichiatrai pradėjo mane klausinėti, bandžiau įrodyti, kad esu sveikas ir rašau matematinį darbą. Šis referatas pridėtas prie mano KGB bylos. Mano diagnozė buvo „vangioji šizofrenija“, garsusis profesoriaus Snežnevskio išradimas“.
Įkalinimas ir pabėgimas
Po tardymo jis buvo įkalintas. Rygos kalėjime Ripsas praleido apie 6 mėnesius, o vėliau, teismui priėmus sprendimą, jam paskirtas priverstinis gydymas. Jį perkėlė į psichiatrijos skyrių, kur Ripsas praleido pusantrų metų. „Vladimiro Bukovskio pastangomis valdžia nusprendė mane paleisti. Jie sušaukė naują psichiatrinę komisiją (kurios sudėtyje buvo ir garsusis Daniilas Romanovičius Luntsas) ir nusprendė, kad mano sveikata „pagerėjo“ ir kad priverstinio gydymo nebereikia.“
Išėjęs iš psichiatrinės palatos, Elijas Ripsas Latvijoje ilgai neužsibuvo. Per antrąją žydų egzodo bangą jo tėvai kreipėsi dėl vizos išvykti į Izraelį, tačiau jų prašymas buvo atmestas. Reaguodami į tai, žymūs Amerikos matematikai suorganizavo peticiją dėl Ripso. „Aš jau buvau paskelbęs matematikos darbų, todėl jie galėjo kalbėti apie mane kaip apie profesijos atstovą – aiškino Ripsas. Ši peticija iš karto turėjo poveikį, ir mums buvo suteikta išvykimo viza.“
Aklimatizavęsis Izraelyje, E.Ripsas sako, kad jo domėjimasis tuo, kas vyko Sovietų Sąjungoje, atsinaujino tik po to, kai Sovietų Sąjungoje žlugo komunizmas: „Prieš tai negalėjau patikėti, kad ji kada nors žlugs.“ Persikėlęs į Izraelį matematikas Jeruzalės hebrajų universitete apgynė daktaro disertaciją, tapo profesoriumi ir už akademinius pasiekimus buvo ne kartą apdovanotas. Šiandien jis žvelgdamas į žmones, kovojančius už savo teises, tiesiog linki „sėkmės visiems, kovojantiems už savo laisvę“.
Prieš tai negalėjau patikėti, kad ji kada nors žlugs.
Gegužės 13–14 dienomis į Kauną suvažiuos virš dvidešimt politikos, psichiatrijos, socialinių mokslų ekspertų iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, JAV, Ukrainos, Sakartvelo, Čekijos, Rusijos ir PAR, kad aptartų ką kolektyvinėje sąmonėje palieka traumos, kaip su jomis susidoroti
Konferencijoje bus kalbama apie karą Ukrainoje, apie Romo Kalantos, Irenos Veisaitės atminimą, apie Srebrenicos žudynes. Konferenciją „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“), kuri vyks Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras.
Joje dalyvaus Andrejaus Sacharovo podukra Tatjana Jankelevič iš JAV, Holodomoro muziejaus Kijeve direktorė Olesia Stasiuk, rusų rašytojas Michailas Šiškinas, prieš daugiau nei dešimtmetį palikęs Rusiją, prancūzų rašytojas Yves Plesseraud, istorikė iš Vokietijos Imke Hansen, psichologijos profesorė iš Tbilisio Jana Javachšivili, URM viceministras Mantas Adomėnas.
Taip pat dalyvaus VDU rektorius Juozas Augutis, psichiatras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras, kino režisierė Giedrė Žičkutė, rašytojas ir vertėjas Tomas Venclova, Nepriklausomybės akto signataras Petras Vaitiekūnas, profesorius Andreas Maercker iš Šveicarijos, Zahira Asmal iš Pietų Afrikos Respublikos, buvęs Nyderlandų gynybos ministras Jorisas Voorhoeve‘as, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis ir Sacharovo centro direktorius Robert van Voren.
Dalyvaus ir vienas iš protestuotojų prieš sovietų valdžią – Elijas Ripsas iš Izraelio. Septintajame dešimtmetyje jis bandė susideginti Rygoje, bet buvo išgelbėtas. Po trejų metų Kauno Laisvės alėjoje susidegino Romas Kalanta.
Konferencija „Forgiving or Forgetting – Dealing with a Painful Past“ (liet. „Atleisti ar pamiršti – kaip susidoroti su skausminga praeitimi“) gegužės 13–14 d. vyks Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių ir ukrainiečių kalbas, joje nemokamai dalyvauti gali visi norintys ir užsiregistravę iš anksto. Konferenciją bus galima stebėti internetu tiesiogiai. Registracijos formą, konferencijos programą ir transliaciją rasite čia.
