Organizacija „Tušti narvai“ dalijasi filmuota ir vėliau sumontuota medžiaga iš dviejų didžiausių Lietuvoje kiaušinius tiekiančių įmonių – bendrovių „Vievio paukštynas“ ir „Zujų paukštynas“.
Anot įstaigos „Tušti narvai“ atstovės G.Enciūtės, Lietuvoje tebevyrauja įsitikinimas, jog mūsų šalyje paukščiai auginami „tradiciškai ir gražiai“.
„Ne vienas lietuvis tebesinešioja kaime pas močiutę susikurtą vištidės įvaizdį ir neturi progos įsitikinti, kad prekybos centruose parduodami kiaušiniai dažniausiai atkeliavę iš visai kitokio pobūdžio fermų. Iš tiesų apie 96 proc. Lietuvoje pardavinėjamų kiaušinių padeda vištos, laikomos narvuose“, – aiškino G.Enciūtė.
Be to, ji pažymėjo, kad trumpame filmuke, sumontuotame iš slapta užfiksuotų kadrų, matoma nuo laukinių gyvūnų ir kritulių neapsaugota atmatų duobė paukštyno teritorijoje, į kurią sumesta aibė vištų lavonų, taip pat negyvų vištų pilni, jokiu dangalu nepridengti atliekų konteineriai netoli kitam stambiam paukštynui priklausančios paukštidės.
„Bet tai – dar ne viskas. Prieš akis slenka ir daugiau nemalonių, vartotojams paprastai nematomų vaizdų“, – teigė G.Enciūtė.
Dalis skundų nepasitvirtina, dalis – iš dalies
Su vaizdo medžiaga „Tušti narvai“ apsilankė ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Trečiadienį minėtuose paukštynuose buvo pradėti inspektorių patikrinimai.
Bet tai – dar ne viskas. Prieš akis slenka ir daugiau nemalonių, vartotojams paprastai nematomų vaizdų.
„Tą medžiagą vertiname, žiūrime, kaip tai atrodo mūsų, kaip specialistų, akimis“, – 15min.lt paaiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas, valstybinis veterinarijos inspektorius Egidijus Macelis.
Jis neslėpė: prieššventiniu laikotarpiu pranešimų apie pažeidimus paukštininkystės ūkiuose gaunama nemažai.
„Jie būna nukreipti prieš vieną ar kitą įmonę ar prekybos sistemą. Yra skundų, kurie visiškai nepasitvirtina, būna, kurie iš dalies“, – kalbėjo specialistas ir patikino, kad pastarasis tyrimas bus baigtas dar šią savaitę.
Narvai atitinka reikalavimus
E.Mecelis pasiūlė plačiau pažvelgti į Lietuvos paukštininkystės istoriją. Jis pabrėžė, kad Lietuva tarp ES šalių viena pirmųjų įgyvendino vištų gerovės reikalavimus.
„Ir pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad vištos laikomos pakankamai geromissąlygomis, narvuose, atitinkančiuose visus ES reikalavimus. Kai 2004 metais stojome į ES, mūsų paukštynai turėjo prievolę pakeisti visus narvus, neatitinkančius reikalavimų dėl aukščio ir pločio, laktų ir gūžtų įrengimo. Keletas paukštynų net visiškai nutraukė veiklą, negalėdami to įgyvendinti. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad paukštynuose įranga nauja ir atitinkanti reikalavimus“, – įvertino inspektorius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios ES senbuvės, tarkime, Italija, ne visiškai sugebėjo įgyvendinti vištų dedeklių gerovės reikalavimus. Dėl to Europos Komisija yra pradėjusi teisines procedūras.
„Todėl sakyti, kad Lietuvoje vištos dedeklės yra laikomos blogomis sąlygomis, būtų daugiau nei neteisinga. Vištas dedekles auginti narvuose leidžiama, legalu ir atitinka nustatytus reikalavimus“, – užtikrino pašnekovas.
Perdirbti išgabeno 14 tonų atliekų
E.Meceliui pro akis neprasprūdo ir tai, kad „Tuščių narvų“ pateiktos medžiagos filmavimas vyko tamsiu paros metu, kai vištos dedeklės turėjo ramybės periodą: „Nežinau, kodėl gyvūnų gerovės organizacija įėjo į tvartą ir ramybės periodu bandė filmuoti.“
Sakyti, kad Lietuvoje vištos dedeklės yra laikomos blogomis sąlygomis, būtų daugiau nei neteisinga.
VMVT atstovas sakė, kad kaip tik šiuo metu atliekamas atliekų tvarkymo paukštynuose tyrimas.
„Atliekos turi būti išgabentos į šalutinių produktų surinkimo įmonę.
Sukurtame filmuke kalbama, kad atliekos talpinamos į iškastas duobes, tačiau tai yra visiška netiesa. Pasižiūrėjau į skaičius: per pusmetį daugiau nei 14 tonų šalutinių gyvūninių produktų buvo išgabenta į tvarkymo įmonę Rietave. Tačiau tyrimo metu išsiaiškinsime, kaip buvo ir, jei reikės, imsimės griežčiausių veiksmų“, – garantavo skyriaus vadovas.
Tikrina be perspėjimo
Paukštininkystės ūkių kontrolė vykdoma nuolat – patikrinimai atliekami be išankstinio perspėjimo.
„Be to, propaguojama sistema, kai vienos teritorinės tarnybos inspektoriai važiuoja į kitą teritorinę tarnybą. Tokiu būdu bandome užtikrinti kontrolės skaidrumą“, – aiškino specialistas.
Be to, pabrėžė jis, virš tarnybos dar yra Europos maisto saugos tarnybos inspektoriai, irgi vykdantys patikrinimus.
„Jie tikrina, kaip mes vykdome kontrolę. Kiek domėjausi, pastarojo apsilankymo minėtuose paukštynuose metu jie nenustatė kokių nors šiurkščių pažeidimų, kad vištos dedeklės būtų laikomos netinkamomis sąlygomis“, – kalbėjo E.Mecelis.
Sukurtame filmuke kalbama, kad atliekos talpinamos į iškastas duobes, tačiau tai yra visiška netiesa.
Pagal patikrų rezultatus įmonės skirstomos į rizikos grupes pagal nustatytus pažeidimus: „Vaizdo medžiagoje minimos įmonės nebuvo aukštos rizikos grupėje.“
Didžiausi turėtų būti pavyzdžiu
„Tuščių narvų“ atstovai 15min.lt plačiau pakomentavo organizacijos motyvus atlikti tyrimą paukštynuose, paukštynų atrinkimo kriterijus ir informacijos patekimą į viešąją erdvę būtent prieš Velykas.
„Turėjome informacijos, kad kažkas negerai būtent šiuose paukštynuose. Iš kur gavome informaciją – mūsų organizacijos reikalas, šaltinių negalime viešinti“, – aiškino G.Enciūtė.
Ji pažymėjo, kad abu minėti paukštynai yra didžiausi Lietuvoje, jų produkcija kartu sudėjus sudaro maždaug pusę Lietuvoje parduodamų kiaušinių.
„Jie stambūs ir galėtų būti vienas kitam didžiausi konkurentai. Visada tikimės, kad stambiausios bendrovės verslą plėtoja atsakingiausiai ir rodo pavyzdį kitiems. Tai kas, kad narvai yra legalūs ir atitinka reikalavimus. Mūsų tikslas – paklausti savęs ir vartotojų, ar taip turėtų atrodyti vištų gyvenimas?“ – kalbėjo organizacijos atstovė.
Tai kas, kad narvai yra legalūs ir atitinka reikalavimus. Mūsų tikslas – paklausti savęs ir vartotojų, ar taip turėtų atrodyti vištų gyvenimas?
Ji atkreipė dėmesį, kad yra šalių, kur apskritai uždrausta vištas laikyti narvuose, pavyzdžiui, Austrijoje.
„Norėjome priminti, ką vartotojai remia, nematydami kitos tos industrijos pusės. Tarsi visi tai žino, bet nėra susimąstoma ir viešai kalbama. Gyvūnai atskirti nuo visuomenės ir nėra matomi“, – apgailestavo pašnekovė.
Abejoja turinio tikrumu
„Vievio paukštyno“ bankroto administratoriaus – bendrovės „Valeksa“ – įgaliotas asmuo trečiadienį po pietų pažymėjo, kad vištos paukštyne laikomos narveliuose pagal europinius standartus.
„Atkreiptinas dėmesys, kad atliekos „Vievio paukštyne“ tvarkomos griežtai laikantis Šalutinių gyvūnų produktų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Į „Vievio paukštyną“ du kartus per savaitę atvyksta bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri išveža visas paukštyno atliekas“, – rašoma 15min.lt atsiųstame paaiškinime.
Be to, rašte pažymima, kad paukštyno teritorija yra aptverta ir į ją negali patekti svetimi žmonės:„Dėl nurodytų priežasčių abejojame šio filmo turinio tikrumu.“
