Šiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ imta aktyviai dalintis „12 svarbių klausimų ir atsakymų prieš nusprendžiant, ar jums skiepytis, ar ne“.
Tekste, kuris primena dažnai interneto svetainėse pasitaikančius skyrelius „Dažniausiai užduodami klausimai“, teiraujamasi apie daugeliui išties rūpimus dalykus: ar pasiskiepijus nebegresia susirgti, ar nebeliks ribojimų, ar bus galima bendrauti su žmonėmis kaip anksčiau, kodėl apskritai reikia skiepytis ir pan.
Tariamai Vyriausybės pateikiami atsakymai į juos lakoniški (kartais – vos vienas žodis) ir neparemti jokiu oficialiu, moksliniu ar kitu patikimu šaltiniu.
Net ir po skiepo kaukė reikalinga
Improvizuotame dialoge klausiama: „Jei aš pasiskiepysiu, ar galėsiu nebenešioti kaukės? Ar galėsiu nebesilaikyti socialinio atstumo?“ Vyriausybė į abu klausimus esą atsako: „Ne.“
Vėliau klausiama, ar pasiskiepijęs žmogus bus atsparus COVID-19.
„Galbūt. Mes tiksliai nežinome, bet turbūt, kad ne“, – pateikiamas atsakymas.
Taip pat domimasi: „Jei aš pasiskiepysiu, tai nors neužkrėsiu kitų, tiesa? Aš apsaugosiu 100 proc. žmones, su kuriais turėsiu kontaktus? Jei aš pasiskiepysiu ir mano tėvai bei seneliai pasiskiepys, ar mes galėsime apsikabinti?“.
Atsakymai ir į šiuos klausimus neigiami: „Ne, vakcina nesustabdo transmisijos (pernešimo kitam).“
Mokslininkai pripažįsta kol kas nežinantys, ar paskiepyti žmonės nebeplatina viruso – trūksta duomenų pasakyti, ar vakcina apsaugo tik nuo susirgimo, ar ir nuo užkrato perdavimo.
Įmanoma, kad net pasiskiepijęs žmogus sirgs COVID-19, tad teoriškai jis gali ir užkrėsti.
Pradėjus vakcinaciją įvairiose šalyse, buvo pranešta apie ne vieną susirgimą jau po injekcijos.
Nemažai tokių atvejų buvo užregistruota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Jų Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių. Kai kurie medikai skiepijimo metu jau galėjo turėti virusą nosiaryklėje, be to, imunitetas susiformuoja ne iškart.
Štai „Pfizer“/„BioNTech“ nurodė, kad po pirmos injekcijos tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 proc.
Maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik po antros dozės, kuri būti įskiepyta po trijų savaičių.
Tik praėjus dar septynioms dienoms rizika užsikrėsti lieka 5 proc.
Efektyviam imunitetui įgyti reikalingos dvi iRNR vakcinos dozės.
Kodėl kaukės ir kitos apsaugos priemonės gali būti dar svarbesnės, paaiškino Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė.
Anot jos, nustatomos viruso variacijos „limpa“ dar geriau:
„Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, reiškia, geriau užkrečia. Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tuo virusu, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“
Kiek ilgai užteks apsaugos, per anksti pasakyti
„Facebook“ plintančiame įraše į klausimą: „Jei aš pasiskiepysiu, kiek ilgai veiks vakcina?“, atsakoma: „Niekas nežino. Visos COVID vakcinos yra eksperimentinėje stadijoje.“
Išties kol kas nežinia, kaip ilgai veiks skiepo nuo COVID-19 sukurtas imunitetas.
Ši liga Kinijoje buvo nustatyta tik 2019-ųjų pabaigoje, po pasaulį ėmė plisti praėjusių metų pradžioje, vakcinų bandymai užtruko po keletą mėnesių, tad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kokiam laikui pakaks apsaugos.
Ir ne vien dėl to, kad šios vakcinos yra naujos. Įvairūs skiepai veikia skirtingai ir skirtingą laiką.
„Dauguma vakcinų, tikimės, ir vakcinos nuo COVID-19 suteikia stipresnį imunitetą nei natūrali infekcija“, – Australijos žurnalistams sakė Burnet instituto tarptautinės sveikatos profesorius Michaelas Toole’as.
Pavyzdžiui, per du kartus įskiepijamoje MMR vakcinoje nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės yra nedidelis kiekis gyvo, bet silpno viruso.
Šis skiepas, kaip ir skiepas nuo raupų užtikrina apsaugą visam gyvenimui.
Skiepus nuo vidurių šiltinės, hepatito patariama po tam tikro laiko atnaujinti. Nuo gripo skiepijamasi prieš kiekvieną jo sezoną.
Gruodį „Moderna“ paskelbė, kad šios kompanijos sukurta vakcina užtikrino gerą imuninį atsaką, praėjus keturiems mėnesiams po įskiepijimo.
„Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ vakcinos yra sukurtos dirbtinai, be gyvų ar neaktyvių virusų, ir paremtos informacine RNR, kuri nuolat gaminama ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją.
„AstraZeneca” vakcina yra kitokio tipo.
Adenovirusų šeimos virusas modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų viruso dyglio baltymą koduojantį geną.
Jis pats negali daugintis, todėl nesukelia ligos. Tačiau kartu su šia vakcina patenka SARS-CoV-2 genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą.
800 pranešimų apie reakcijas
„Ar jūs galite užtikrinti, kad vakcina manęs nesužalos ar nenužudys?“ – klausiama internete klajojančiame įraše.
Atsakymas – neigiamas. „Tai kokia skiepo nauda?“ – „Viltis, kad virusas jūsų nenužudys.“
Kaip teigiama tinklalapyje koronastop.lt, dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.
Šis virusas gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms, kai kurie atvejai gali baigtis mirtimi.
Vakcinos nuo COVID-19 padeda užkirsti kelią SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką.
Įprasta, kad bet kurie skiepai gali sukelti vienokį ar kitokį poveikį. Apie tai pranešė dalis ir vakcinų nuo COVID-19 bandymuose dalyvavusių žmonių, ir tų, kurie skiepijami vakcinas jau patvirtinus.
Tačiau nei per bandymus, nei skiepijant dabar neužfiksuota mirčių, kurias būtų sukėlusi vakcina.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nuo vakcinacijos pradžios gruodžio 27-ąją iki vasario 19 dienos sulaukė 802 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
Dažniausiai buvo skundžiamasi dėl skausmo, patinimo ar paraudimo dūrio vietoje, rankos ir galvos skausmo, šaltkrėčio, išbėrimo, karščiavimo.
Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Į klausimą, ar, vakcinai sukėlus sunkių šalutinių reakcijų, ilgalaikių sveikatos sutrikimų arba nuo jos mirus, gamintojai arba vyriausybės išmokės kompensacijas, įraše atsakoma neigiamai, nes esą tiek Vyriausybė, tiek vakcinų gamintojai neatsakingi „už šį eksperimentinį skiepijimą“.
Diskusijos, kas atlygins žalą, jei vakcinos sukels stiprų šalutinį poveikį, vyksta.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo padiskutuoti, ar „žalos be kaltės“ modelį dera taikyti ir tada, kai pasiskiepijusieji nuo COVID-19 patiria retą ar itin retą šalutinį vakcinų poveikį.
Tik vakcina gali sustabdyti viruso plitimą
Dar vienas klausimas: „Statistiškai virusas nėra mirtinas (99,7 proc. išgyvenamumo), kodėl vis tiek turėčiau skiepytis?“ To reikia, kad būtų apsaugoti kiti, esą atsako Vyriausybė.
Pasaulyje jau užregistruota daugiau nei 112 mln. užsikrėtimų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos priskaičiuojama jau 2,48 mln.
Kitaip tariant, iki šiol išties mirė 2,21 proc. susirgusiųjų.
Tačiau vakcina apsaugo ne tik nuo mirties.
Ji pristabdo viruso galimybes daugintis ir keitimąsi, nes kiekvieno dauginimosi metu gali atsirasti mutacijų, kurios verčia ne vieną šalį vėl griežtinti karantino priemones.
Anot mokslininkų ir medikų, tik vakcinuojant pasiektas kolektyvinis imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą.
Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.
„Vienintelis būdas atsikratyti viruso – skiepai. Tai padarėme su raupais. Jei pasaulis neišleps, gal padarysime ir su kitais virusais“, – sakė virusologė I.Olendraitė.
Pripažinto medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60-72 proc. visuomenės. Vienas iš būdų tai pasiekti – skiepyti žmones.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, vakcinos poveikis bus laipsniškas.
„Pirmasis jos tikslas yra apsaugoti pažeidžiamus žmones, užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ir mirtims. Ar vakcinos užkirs kelią koronaviruso perdavimui ir taip sumažins infekcijų skaičių, dar neaišku“, – neseniai savo paskyroje „Facebook“ rašė jis.
Anot S.Čaplinsko, tikėtinas scenarijus, kad koronavirusas taps dar vienu endeminiu (būdingu tam tikrai vietovei) virusu, kuris ir toliau išliks tam tikra grėsmė, kuri veiksmingos pasaulinės vakcinacijos programos kontekste taps žemo lygio.
Net labai veiksmingos vakcinos egzistavimas negarantuoja infekcinės ligos likvidavimo.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
