Ieškinys pateiktas dėl Arūno Pukelio advokato išplatinto kreipimosi į žiniasklaidą A.Pukelio vardu. Kreipimasis išplatintas po S.Malinausko „Delfi“ laidoje paskelbtų komentarų apie bylinėjimąsi su A.Pukeliu.
Kreipimesi nurodyta, kad tinklaraštininkas sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie daugybę nagrinėjamose bylose jau priimtų S.Malinauskui nepalankių procesinių sprendimų; atsakovo atžvilgiu naudoja informacinį smurtą, siekia paveikti iš anksto nagrinėjamas civilines bylas bei jose priimamus sprendimus. Šiuos teiginius S.Malinauskas prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos – tenkino iš dalies: pripažino, kad kreipimesi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius A.Pukelis paskleidė neatitinkantį tikrovės ir žeminantį S.Malinausko garbę ir orumą faktą, jog S.Malinauskas viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę.
Kasaciniu skundu A.Pukelis prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui – kreipimąsi išplatino ne A.Pukelis, o jo advokatas; be to, teismas ginčo teiginį nepagrįstai vertino kaip faktą, o ne nuomonę. A.Pukelio teigimu, S.Malinauskas neįrodė šio teiginio neatitikties tikrovei ir žeminančio pobūdžio.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atstovavimo (pavedimo) santykio tarp advokato ir jo kliento specifiškumą ir pagrįstai pripažino A.Pukelį tinkamu atsakovu, sprendžiant dėl jo advokato parengtame ir išplatintame pranešime pateiktos informacijos vertinimo asmens garbės ir orumo gynimo aspektu.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad A.Pukelis nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčijamo pranešimo turinys atitiko jo valią, advokatas veikė jo vardu ir neviršijo jam suteiktų įgaliojimų.
Kasacinis teismas pripažino, kad abi šalys kelia svarbius visuomenei klausimus – viena vertus, dėl įtakingų nuomonės formuotojų Lietuvoje saviraiškos laisvės ribų, kita vertus, dėl valstybei aktualių futbolo federacijos valdymo klausimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad S.Malinauskas yra žinomas viešas asmuo Lietuvoje, atitinkamai jis turėtų būti tolerantiškesnis kritikai. Tačiau net ir tokiame kontekste vertinamas ginčo teiginys aiškiai išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, tai turi ryškių fakto konstatavimo bruožų.
S.Malinausko skelbta informacija apie šalių teisminių ginčų skaičių ir pobūdį – kad pagal A.Pukelio ieškinius buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl S.Malinausko viešai paskleistos informacijos apie A.Pukelį, jos apima 11 vaizdo įrašų – atitinka tikrovę. Ginčo teiginyje (ir apskritai visame pranešime) vartojami kategoriško pobūdžio apibūdinimai „sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją“, jie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra savaime žeminantys, atsižvelgiant į tai, kad S.Malinausko veikla yra susijusi su įvairios tiriamojo pobūdžio informacijos viešinimu.
Teismas ginčo teiginį įvertino viso pranešimo, kuriame išsakoma nuomonė, jog S.Malinauskas savo elgesiu siekia daryti spaudimą šalių bylas nagrinėjančiam teismui, kontekste, atkreipė dėmesį į bendrą itin radikalų kreipimosi toną, kategoriškus pareiškimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria A.Pukelis pripažintas paskleidęs S.Malinausko garbę ir orumą žeminančius teiginius.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
