Tyrimai parodė – ligos nėra
Jaunas dirbantis, privalomuoju draudimu draustas vyras į medikus kreipėsi sekmadienį. Kaip jis sakė žurnalistei, jam svaigo galva, dūrė krūtinę, nutirpo dešinioji ranka, tapo sunku kvėpuoti.
„Man pasidarė blogai iki nualpimo. Nuvykau į Tauragės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Gydytojas, pradėjęs apžiūrėti mane, pasakė, kad jei neras skubios pagalbos atitinkančios ligos, man reikės susimokėti“, – redakcijai sakė Tauragės rajono gyventojas.
Anot jauno vyro, neturėdamas pasirinkimo jis sutiko sumokėti, nes sveikatos sutrikimo neišsigalvojo. Žmogus pasakojo, kad gydytojas, kurio vardo ir pavardės jis nepaklausė, patikrino jo kraujospūdį, atliko kardiogramą, padarė kraujo tyrimus.
„Po patikrinimo medikas sakė eiti susimokėti, nes atseit viskas gerai su mano sveikata. Anot gydytojo, kaltas vandens trūkumas, stresas ir nuovargis. Taip ir nesupratau, kodėl dirbančiam, mokesčius mokančiam žmogui reikia susimokėti, ar tiesiog reikėjo gatvėje nualpti? Gal kas nors gali paaiškinti, kokiais atvejais reikia mokėti už medicinos pagalbą.
Gal ligoninė ir teisėtai paėmė pinigus, nes turbūt yra pasitvirtinusi tokią tvarką, bet kur ta riba tarp skubios pagalbos ir neskubios. Ar jei gatvėje nualpčiau ir mane atvežtų į ligoninės priimamąjį, vis tiek reikėtų susimokėti? Išeidamas dar paklausiau, ar man reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, gydytojas atsakė, kad jei manau, jog reikia, galiu kreiptis“, – net tik pačia tvarka, bet ir mediko abejingumu stebėjosi pacientas.
Kriterijus reglamentuoja ministro įsakymas
Taigi kokiais atvejais už medicinos pagalbą reikia sumokėti pačiam pacientui? Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis sako, kad skubios pagalbos kriterijai yra aiškiai ir griežtai reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymu – pateiktos metodikos, pagal kurias įvertinamas skausmo intensyvumas, gyvybinės funkcijos ir gyvybei ar sveikatai grėsmingos būklės.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad nemokamai piliečiai gydomi savo šeimos gydytojo, o į aukštesnio lygio specialistus ir ligoninę kreipiamasi arba su siuntimu, arba kai jau tikrai reikalinga būtinoji pagalba. Paslaugų teikimo sąlygas galima rasti Valstybinės ligonių kasos (VLK) tinklalapyje.
„Cituoju ištrauką iš VLK tinklalapio: Jei esate apdraustas PSD, už jūsų gydymą sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusiai įstaigai sumoka ligonių kasos. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Jei gydymo įstaigose paprašoma PSD apdraustų asmenų sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis ligoninėje pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą.
Jei pacientui bendraujant su gydytoju nepavyksta išsiaiškinti, kodėl reikia mokėti, tuomet verta kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja pats gauti gydytojo specialisto konsultaciją, jam teks už ją susimokėti. Be to, mokėti teks, jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis sveikatos priežiūros įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK“, – aiškino Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Pacientai turi nusistatyti, kodėl sutriko sveikata?
D.Masiulionio teiravomės – kaip žmogus, kuriam sutriko sveikata, turi gebėti nusistatyti sveikatos sutrikimų pobūdį, kad žinotų, ar jam reikalinga skubi pagalba, ar ne, reikės jam mokėti ar ne, kur ta riba? Anot jo, priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas po pirminės apžiūros ir tyrimų nustato ribą tarp būtinosios pagalbos ir planinės, vadovaudamasis savo kompetencija ir atsakomybe.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas taip pat paaiškino, kad atvykimo būdas į gydymo įstaigą – važiuosite savo transportu ar nuveš greitosios medicinos pagalbos automobilis, nenulemia – reikės sumokėti už paslaugas ar ne.
D.Masiulionis informavo, kad už paslaugas ligonėje nedarbo valandomis, savaitgaliais susimokėti tenka apie 1–2 procentams pacientų, kurie yra drausti socialiniu draudimu. O tiems pacientams, kurie nemoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti privalu.
Jei ligoninės paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į VLK
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė patikino – ar paciento būklė atitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus būtinosios pagalbos kriterijus ir mastą, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Tad ir šiuo konkrečiu atveju, ar pacientui buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba, turėjo nuspręsti gydytojas, vadovaudamasis profesine kompetencija.
„Kilus neaiškumui pacientams patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Be to, rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 232 2222“, – informavo B.Kavaliauskienė.
Dažnai kreipiasi ne dėl skubios pagalbos
Anot B.Kavaliauskienės, vis dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvyksta žmonių, kuriems užtenka tik šeimos gydytojo teikiamų paslaugų. Taigi, jei žmogų apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tokiu atveju, jei ligoninė ir šeimos gydytojo kabinetas ar poliklinika turi sutartį dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo šeimos gydytojo nedarbo metu, pacientui turėtų būti teikiamos nemokamos šeimos gydytojo paslaugos. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų nedarbo metu ligoninės skyriuje suteikus šeimos gydytojo kompetenciją atitinkančią paslaugą, šios įstaigos atsiskaito tarpusavyje.
„Tiesa, jei pacientas savo noru pageidauja specialisto konsultacijos, tyrimų – gali tekti susimokėti už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas“, – patikslino pašnekovė.
B.Kavaliauskienė sako, kad pirmiausia reiktų įvertinti situaciją, ar būtinoji medicinos pagalba iš tiesų reikalinga, ar tikrai reikiamos pagalbos negali suteikti šeimos ar budintis gydytojas. Tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir kompetentingai įvertinęs jo būklę gali pasakyti, ar būklė atitinka būtinosios pagalbos mastą.
Šeimos gydytojas turi informuoti, kur kreiptis nedarbo metu
VLK atstovai atsiuntė pacientams svarbios informacijos, tačiau stebėjosi, kad vyro, apie kurio istoriją rašėme, šeimos gydytojas neinformavo, kur kreiptis klinikos nedarbo metu. Informacija, kur kreiptis gydymo įstaigos nedarbo metu, privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse.
Tauragės ligoninėje nemokamą šeimos gydytojo pagalbą klinikų nedarbo laiku gali gauti Tauragės PSPC, bendrovių „InMedica“, „Briedžio šeimos klinika“, „Šeimos pulsas“, „Mažonienės medicinos kabinetas“, „Medicinos namai šeimai“ (Tauragės medicinos namai), taip pat K.Gedminienės šeimos gydytojo ir Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro pacientai. Kaip redakcijai pranešė už paslaugą ligoninėje sumokėjęs vyras, jo šeimos klinika – „InMedica“.
Naudinga informacija
„Pacientams svarbu žinoti, kad į ligoninę poilsio, šventinėmis dienomis, naktį vykstame ar pagalbą telefonu 112 arba 033 kviečiamės tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, patekus į eismo įvykį, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
Būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Tauragėje, nors žmogus ir iš Alytaus, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar ligoninė.
Taigi į ligoninę tikslinga vykti tik dėl sunkios sveikatos būklės, kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į tą gydymo įstaigą, prie kurios esate prisirašęs. Visą parą dirbančių Lietuvos poliklinikų sąrašai yra skelbiami TLK interneto svetainėse“, – laišką-atsakymą užbaigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė B.Kavaliauskienė.
